Ala (dalinys)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ala (lot. ala 'sparnas') – senovės Romos auksiliarijų kariuomenės kavalerijos dalinys. Ala, kurioje tarnaudavo Romos sąjungininkai, būdavo vadinama ala sociorum. Alos vadas – alos prefektas (lot. praefectus alae). Alos kavaleristas būdavo vadinamas alarijumi (lot. alaris, alarius).

Alų pirmtakai atsirado Cezario laikais jo Galijos kampanijų metu. Manoma, tada kiekvieną alą sudarydavo 10 turmų. Alos (lot. ala 'sparnas') buvo pavadintos taip dėl to, kad legionų alos mūšyje būdavo naudojamos legiono sparnuose (flanguose).

Alų rūšys:

  • Ala quingenaria – 16 turmų po 3 dekurijas. Viso 480 kavaleristų.
  • Ala milliaria – 24 turmos. Viso 720 kavaleristų. Dvigubo stiprumo alos atsirado Flavijaus laikais (69–96 m. e. m.) kartu su dvigubo stiprumo auksiliarijų kohortomis ir pirmosiomis legionų kohortomis.

Nėra vieningos nuomonės apie alų ir turmų dydį. Respublikos laikų kavalerijos ir Principato laikų cohors equitata turmos būdavo 30 karių dydžio. Tuo tarpu Arianas rašė[1] , kad ala quingenaria turėdavo 512 karių, tuomet turma turėjo turėti 32 karius, o ala milliaria – 768 karius.

Auksiliarijų alos būdavo atskirieji daliniai, neįeinantys į legionų sudėtį. Tokioms aloms vadovaudavo savi prefektai.

II a. viduryje, manoma, Romos armija turėjo 80–88 auksiliarijų alas.

Principato laikais (30 m. pr. m. e. – 284 m. e. m.) alos buvo Romos armijos elitinė kavalerija.[2] Alų kavaleristai būdavo treniruojami atlikti sudėtingus manevrus. Jie buvo apmokyti veikti didelio masto operacijose ir kautynėse, kur atlikdavo legionus lydinčios kavalerijos vaidmenį (pačiuose legionuose būdavo labai nedaug). Alarijai būdavo šarvuoti grandiniais ar žvyniniais šarvais, dėvėdavo šalmus, labiau apsaugotus nei pėstininkų šalmai, naudodavo ovalų skydą. Alarijų puolamieji ginklai būdavo ietis hasta, kavalerijos kalavijas spata (lot. spatha), žymiai ilgesnis už pėstininkų gladijus, ir ilgas durklas. Alarijų elitiškumą rodė ir tai, kad jų alga būdavo 20% didesnė už kohortų kavaleristų ir legionierių algas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Arrian Ars Tactica 17.3
  2. [Goldsworthy A. (2000) Roman Warfare (History of Warfare).]