Akvilė Mikėnaitė
| Akvilė Mikėnaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. balandžio 10 d. Skardupis, Latvija |
| Mirė | 2001 m. gegužės 1 d. (89 metai) Vilnius |
| Veikla | muziejininkė, dailėtyrininkė |
| Organizacijos | Lietuvos dailės muziejus |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Akvilė Mikėnaitė (1912 m. balandžio 10 d. Skardupis prie Aknystos, Latvija – 2001 m. gegužės 1 d. Vilnius) – Lietuvos muziejininkė, dailėtyrininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Broliai Jonas Mikėnas ir Juozas Mikėnas. 1931 m. baigė Subatės latvių gimnaziją. 1932–1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo istoriją, 1940 m. baigė Vilniaus universitetą.
1940–1961 m. Vilniaus universiteto, 1941–1942 m. dar ir Vilniaus dailės akademijos lietuvių dailės istorijos dėstytoja. 1944–2001 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje, 1965–1991 m. Liaudies meno skyriaus vedėja. 1948–1989 m. vadovavo muziejaus rengiamoms ekspedicijoms, kurių tikslas – rinkti ir tyrinėti tautodailės kūrinius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaupė, sistemino ir tyrinėjo lietuvių tautodailės palikimą, daugiausia – liaudies skulptūrą. Su kitais sudarė „Lietuvių liaudies meno“ serijos albumus, parašė straipsnių apie lietuvių tautodailę.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Audiniai, su kitais, 2 kn. 1957–1962 m.
- Juostos, su kitais, 1969 m.
- Lietuvių liaudies raižiniai, su kitais, 1970 m.
- Lietuvių liaudies geležinės kulto ir memorialinių paminklų viršūnės, su kitais, 1970 m.
- Lietuvių liaudies baldai, su kitais, 1992 m.
- Marcė Katiliūtė, biografinė apybraiža, 1963 m.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Akvilė Mikėnaitė: Gvvenimo prasmė – liaudies menas, Vilnius, 2004 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Akvilė Mikėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 83 psl.