Aktyvioji optika
Aktyvioji optika – teleskopo veidrodžio optimalios formos kontrolės ir palaikymo sistema, kuri veikia deformuodama teleskopo pagrindinį (didįjį) veidrodį tam, kad gautume geriausią galimą vaizdą.[1] Ši technologija išvystyta ir plačiai naudojama visuose po 1980 metų statomuose didžiuosiuose pasaulio teleskopuose. Ji skira kompensuoti veidrodžio ir teleskopo deformacijoms dėl svorio, šilumos ir vėjo poveikio. Be aktyvios optikos nebūtų įmanoma pagaminti didesnio nei aštuonių metrų skersmens teleskopo.
Aktyvioji optika taiso maždaug sekundžių trukmės (maždaug tokios eilės yra reakcija į iškraipymus) vaizdų deformacijas. Nereikia jos painioti su kita technologija, adaptyviąja optika, kuri taiso atmosferos sukeliamas vaizdų deformacijas ir turi reaguoti per daug trumpesnį laiką (~0.01 sekundės eilės). Tokiu dažniu didelio pagrindinio veidrodžio formą keisti yra sunku, todėl adaptyvioji optika paprastai veikia antrinį (o kartais papildomą koreguojantį) veidrodį.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Hardy, John W. (1977 m. birželio mėn.). „Active optics: A new technology for the control of light“. IEEE Proceedings. Proceedings of the IEEE. 66: 110. Bibcode:1978IEEEP..66..651H. Suarchyvuotas originalas 2015-12-22. Nuoroda tikrinta 2011-06-01.