Akrisijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Akrisijas graikų mitologijoje – Argo karalius, Abo (Abanto) ir Aglajos sūnus, Linkėjo ir Hipermnestros anūkas.[1] Turėjo brolį dvynį Proitą (Proetą), su kuriuo, esą, dar motinos įsčiose nesutarė. Aksisijus Proitą išvijo, bet uošvis jį privertė pasidalyti valdžia su broliu. Akrisijus gavo valdyti Argą, o Proitas – Tirintą.

Pagal pranašystę, Aksirijus turėjo žūti nuo anūko rankos. Todėl, kai ji subrendo, Akrisijus uždarė dukrą Danaję į bronzinį bokštą. Tačiau tai nesustabdė Dzeuso, jis pasivertė auksiniu lietumi bei apvaisino Danaję. Kai gimė Dzeuso ir Danajės sūnus Persėjas, Akrisijas uždarė dukterį į skrynią ir įmetė į jūrą. Skrynia pasiekė krantą, bangos ją atplukdė į Serifo salą. Ten skrynią pagavo Diktis, jis paėmė ir augino Persėją. Persėjas užaugo, tapo didvyriu įveikęs Medūzą ir išlaisvinęs Andromedą.

Vėliau Persėjas grįžo į Argą ir ėmė ieškoti tėvo. Išsigandęs Akrisijas atsiminė pranašystę ir paliko Argą, išvyko į pelasgų žemę. Larisos karalius Teutamidas kaip tik rengė gimnastikos žaidynes savo mirusiam tėvui paminėti. Persėjas atvyko čia, norėdamas dalyvauti rungtynėse. Kai jis penkiakovės metu metė diską, netikėtai pataikė Akristijui į koją ir taip smarkiai, kad tas čia pat krito negyvas.[2] Dabar didvyris suprato, kad pranašystė išsipildė ir palaidojo Akrisiją už miesto. Po senelio mirties jis galėjo grįžti į Argo sostą, bet manė, kad nuodėmė paveldėti sostą iš to, kas mirė nuo tavo rankos. Todėl jis išvyko į Tirintą, kur tada karaliavo Akrisijo brolio Proito sūnus Megapentas. Su juo Persėjas pasikeitė sostais, tokiu būdu Megapentas tapo Argo karaliumi, o Persėjas karaliavo Tirinte. Jis aptvėrė siena Mikėnus ir Midėją.[3]

Literatūra

  1. http://www.theoi.com/Text/Apollodorus2.html Apolodoras. Biblioteka 2, 1
  2. Apolodoras. Biblioteka II 2, 1-2; II 4, 1-2; II 4, 4
  3. Imrė Trenčeni-Valdapferis. Mitologija. 1972