Akomodacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dešinėje parodyta akomodacjos metu išgaubto lęšiuko įtaka šviesos projektavimui į tinklainę

Akomodacija – (lot. accomodatio 'pritaikymas, prisitaikymas'), akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. Akomodacijos laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje. Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą padidinti, tai yra akomoduoti, nes be akomodacijos nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės, ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja.

Akies optinės sistemos laužiamoji geba matuojama dioptrijomis; 1 dioptrija (dpt) atitinka laužiamąją gebą lęšio, kurio židinio nuotolis yra 1 metras. Didžiausia laužiamoji geba iki 10 metų vaikui (apie 10 dioptrijų). Žmogaus akies gebėjimą akomoduoti rodo vadinamosios akomodacijos ribos – atstumas tarp aiškaus matymo artimiausio (kai akis maksimaliai akomoduoja) ir tolimiausio (akis visiškai neakomoduoja) taškų. Senstant akomocacijos ribos siaurėja (palaipsniui tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas), mažėja lęšiuko elastingumas. Senatvėje akomodacija visiškai išnyksta, atsiranda senatvinė toliaregystė, vietoj susilpusios akomodacijos skaitymui reikia akinių.

Sutrikimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnesni akies akomodacijos sutrikimai – spazmas ir paralyžius.

Kad akomodacija nesutriktų, patartina akiniais taisyti akies refrakcijos ydas, naudotis lupa, kai reikia dirbti smulkų regimąjį darbą (pvz., skaityti smulkų šriftą, rinkti laikrodžio detales); būtina po 40-50 minučių įtempto regimojo darbo daryti 10-15 minučių pertraukas.