Akmenų griūtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akmenų griūtis

Akmenų griūtisuolienų masės atitrūkimas ir nugarmėjimas stačiu šlaitu žemyn. Nuo skardžio krentančios akmenų nuogriuvos gali išmušti dar daugiau akmenų nuolaužų ir tokiu būdu iššaukti akmenų laviną bei nuniokoti kraštovaizdį. Nepalankios geologinės ir meteorologinės sąlygos yra pagrindinės priežastys, sukeliančios akmenų griūtis. Akmenų griūtis gali iššaukti tokie veiksniai, kaip akmenų masės netolydumas ir jų polinkis į dūlėjimą, giluminės bei paviršinės vandens tėkmės įtaka, įšalas ir po jo einantis atlydys, šaknų perskėlimas pleištu bei išorinis slėgis. Šio geologinio reiškinio nedera maišyti su akmenų nuoslanka. Akmenų nuoslankos metu uolienos atitrūksta ir nugarmėja stačiu šlaitu žemyn kaip vientisa masė, kai tuo tarpu akmenų nuogriuvos metu atitrūksta bei nurieda paskiri akmenys.