Akmeizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Akmeizmas (gr. akmē – viršūnė) – XX a. 2 deš. rusų moderniosios poezijos srovė.

Akmeizmo atstovai skelbėsi atsisakantys simbolizmo ir misticizmo, siekė atskleisti gyvenimo pilnatvę vaizduodami kasdieniškus reiškinius. Garsiausi atstovė – Ana Achmatova (eilėraščių rinkiniai „Vakaras“, „Rožinis“, „Baltųjų paukščių pulkas“).

Akmenizmas rašytojų kūryboje[taisyti | redaguoti kodą]

Akmeizmas įsitvirtino teoriniuose darbuose ir meno praktikoje, Nikolajus Stepanovičius Gumiliovas (straipsnis „Simbolizmo ir akmenizmo palikimas“ 1913 m., Sergėjus Mitrofanovičius Gorodneckis „Kai kurie judėjimai dabartinėje rusų poezijoje“ 1913 m., Osipas Emiljevičius Mandelštamas „Akmenizmo rytas“, 1919 m., Ana Andreevna Achmatova, Michailas Aleksandrovičius Zenkevičius, Elizaveta Jurevna Kuzmina-Karavajeva ir kiti apsijungė į grupę „Poetų cechas“ 1911 m. – 1914 m., atsinaujino 1920 m. – 1922 m., prisijungė prie žurnalo „Apolonas“. 1912 m. – 1913 m. leido žurnalą „Giperborei“ (redaktorius Michailas Leonovičius Lozinskis), almanachus „Poetų cechai“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]