Akindžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akindžių vadas nugali vengrų riterį
1396 m. Nikopolio mūšis. Fone joja akindžiai

Akindžiai (turk. akıncı 'užpuolikas; antpuolio dalyvis') – osmanų armijos ir ankstesnių tiurkų tautų nereguliarioji lengvoji kavalerija. Paprastai jie pirmieji susidurdavo su priešu, garsėjo savo šaunumu mūšiuose.

Jų paskirtis būdavo demoralizuoti priešo kariuomenę, sutrikdyti ir sukrėsti jo kareivius. Priešą apšaudydavo iš lankų, užpulti kirstynių ginklais jie atsitraukdavo atsišaudydami. Nesunkiai aplenkdavo sunkiąją kavaleriją, nes būdavo lengvai ginkluoti ir jų žirgai buvo atrenkami pagal eiklumą, ne pagal jėgą. Prireikus kaudavosi kardais.

Dėl judrumo akindžius naudojo žvalgybai, kaip avangardo dalinius vietiniams gyventojams terorizuoti, kol neatėjo pagrindinės osmanų pajėgos.

Akindžiams vadovaudavo vadai iš tam tikrų giminių, geriausiai žinomos - Malkoçoğlu, Turhanlı ir Mihalli.

Taip pat akindžiai[taisyti | redaguoti kodą]

„Akindžiais“ pavadintos Turkijos kompanijos FNSS gaminamos vikšrinės kovos mašinos:

  • savaeigis 120 mm minosvaidis AKINCI ZHA120 (angl. ACV-S SPM120)
  • pėstininkų kovos mašina AKINCI ZMA (angl. ACV-S IFV) [1]


Commons-logo.svg Vikiteka: Akindžiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (FNSS gaminiai: Fotoarchyvas) (turkiškai)