Airiška virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Airiška virtuvė
Stout.jpg
Šalis: Airija
Žymiausi patiekalai:
Užkandžiai: Duona su sviestu ir marmeladu
Pagrindiniai patiekalai: Dublinietiškasis troškinys
Juoda duona su soda
Sriubos: Bulvių sriuba
Desertai: Pyragas su vaisiais
Gėrimai: Porteriai
Airiškieji viskiai

Airiška virtuvė – viena iš vakarietiškų virtuvių, kurios tradicijos paplitusios Airijoje.

Tradicinė airių virtuvė veikiau rūpinasi kokybišku maisto gaminimu negu stengiasi užvaldyti vaizduotę, gana paprastai ruošiami patiekalai puikiai tinka palaikyti žmogaus gyvybines funkcijas, o ne sukelti nuostabą. Airiškajai kulinarijai beveik nepadarė įtakos nei prancūziškoji, nei kitų Europos kraštų virtuvės. Šviežios, upėse sugautos lašišos, aukščiausios rūšies pieno produktai, sultinga ėriena ir gardi bekoniena – puikūs daugelio nelabai įmantrių airiškųjų valgių sudedamuosios dalys.

Tradicinė airių virtuvė[taisyti | redaguoti kodą]

Airiai dažniausiai maitinasi sočiais pusryčiais, verda košes, kepa bekonieną, kiaušinius, žuvį, desertui pasiskrudina duonos, pasitepa ją marmeladu ir sušveičia užsigerdami kava arba arbata. Pusiaudieno valgymas, vadinamieji pietūs, svarbiausias dienos stiprinamasis. Vakare airiams patiekiama lengvai virškinama vakarienė.

Airijos virtuvės istoriją gana stipriai pakreipė bulvės, kurias, kaip manoma, XVI a. pabaigoje atvežė Anglijos kolonistai. Bulvės airių šaliai, kurią nuolatos persekiojo bado pavojus, buvo tikra dovana, pasodintos nederlingose dirvose, palyginus su grūdinėmis kultūromis, bulvės duodavo šešeriopą derlių. Žmonėms ir galvijams bulvės tapo pagrindiniu maisto produktu. 1845 m. airių bulves apniko amaras, derlius žlugo, badavo ištisos šeimos.

Airių užaugintos bulvės

Iš bulvių airiai ruošia daug tradicinių valgių, pavyzdžiui, iškeptus keptuvėje bulvinius pyragėlius iš trintų bulvių su sviestu ir tuščialaiškiais česnakais. Taip pat bulvė – pagrindinė sriubų, troškinių ir tešlų sudedamoji dalis. Be jos neįsivaizduojamas airiškasis troškinys, tradiciškai gaminamas iš avies ar ėriuko kaklo, svogūnų ir bulvių. Juoda duona, kurios tešla maišoma su pasukomis ir išpurenama geriamąja soda, kepama bet kuriame Airijos kampelyje. Arių – žvejų kaimeliuose ir pakrantės miestuose gausiai gaminami patiekalai iš gardžiausių jūros produktų, pavyzdžiui, rūkytos skumbrės, sūdytos lašišos. Iš įvairiems Airijos rajonams būdingų valgių, minėtini: keptos Korko miesto kiaulės kojos ir Dublinietiškasis troškinys su kiaulienos dešrelėmis bei bulvėmis.

Airija taip pat garsi savo stipriu juodu porteriu, kurį 1759 m. pasauliui pristatė Artūras Ginesas. Airių porterį mėgstama gerti aludėse (angl. pub), tačiau dera ir virtuvėje, kur šio alaus pilama į jautienos troškinį ir riebų pyragą su vaisiais, šis pagardas suteikia patiekalui šiek tiek kartoką prieskonį.

Kitas nemažiau populiarus airių gėrimas – airiškasis viskis, daromas iš miežių salyklo, kviečių arba avižų ir brandinamas septynerius metus. Airiai viskį, kurį vadina usigne breatha (liet. „pašventintasis vanduo“) ėmė gaminti pirmieji.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarietiškos virtuvės
Britų (Angliška, Škotiška, Velsietiška) Airiška | Skandinaviška (Daniška, Norvegiška, Švediška, Islandijos, Suomiška)
Žemyno: Prancūziška | Belgiška | Olandiška | Vokiška | Austriška | Šveicariška | Čekiška | Slovakiška | Slovėniška | Vengriška
Viduržemio jūros: Portugališka | Ispaniška | Itališka | Kroatiška | Albaniška | Graikiška | Kipro | Maltos
Balkanų: Bulgarų | Serbų | Makedoniška | Bosniška | Rumuniška | Moldaviška
Rytų Europos: Lenkiška | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | Ukrainietiška | Baltarusiška
Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | Kanadietiška | Australiška | Naujosios Zelandijos