Ahabas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ahabas
Ahab rex.jpg
Gimė: 874 m. pr. m. e.
Mirė: 853 m. pr. m. e.
Sutuoktinis(-ė): Jezabelė
Izraelio karalius
Pirmtakas: Оmri
Įpėdinis: Ochozija
Ahabas ir Jezabelė susitinka Naboto vynuogyne Eliją.

Ahabas (hebr. אַחְאָב – „Tėvo brolis“; apie 874–853 m. pr. m. e.) – septintasis Izraelio karalius, valdęs iš sostinės Samarijos. Biblijoje, Karalių knygose, rašoma, jog tris kartus puolė Siriją. Per trečią karą su ja žuvo. Ahabo valdymas buvo sėkmingas, tačiau Senajame Testamente jis laikomas nedoru karaliumi, pykinusiu Dievą labiau nei ankstesni valdovai.

Ahabas vedė Jezabelę, Sidono karaliaus dukterį, ir pradėjo garbinti Baalą (Melkartą), jos tautos dievą. Dėl šios priežasties Ahabas ne kartą susipyko su pranašu Eliju. Ant Karmelio kalno jis stebėjo, kaip Elijas rungiasi su Baalo pranašais ir matė, jog Elijas kovą laimėjo – iš dangaus kritusi ugnis sudegino jo atnašą. Pranašas Elijas pasmerkė Ahabą, kai šis norėjo pasisavinti nužudytojo Naboto vynuogyną.

Ahabas žubo Ramotgileado mūšyje, kas, anot Biblijos, buvo Dievo bausmė už nuodėmes.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.