Agvarunai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Agvarunai
Agvarunai. Amazonės departamentas
Agvarunai. Amazonės departamentas
Gyventojų skaičius 45 000
Populiacija šalyse Peru
Kalba (-os) agvarunų
Religijos katalikybė, vietiniai tikėjimai

Agvarunai (isp. Aguaruna, keč. Awahun, agv. Awajún) – indėnų gentis, gyvenanti Peru selvoje. Įsikūrę Maranjono ir jo intakų (Santjago, Njevos, Senepos, Numpatakajaus, Čirijako) slėniuose, daugiuse Amazonės departamento šiaurėje (90 % populiacijos), Loreto, San Martino, Kachamarkos departamentuose. 1993 m. Peru surašymo duomenimis yra ~45 tūkst. agvarunų. Gentis kalba agvarunų kalba.

Agvarunai nuo seno garsėja kaip narsūs kariai. Šeimos tiek monogaminės, tiek poligaminės. Didžiausios agvarunų gyvenvietės (yáakat) yra Jupisa ir Chakaimė. Indėnai verčiasi žemės ūkiu, tačiau dėl greito dirvožemio išeikvojimo turi dažnai keisti dirbamus plotus. Medžioja baltabarzdžius pekarius, lyguminius tapyrus, mazamas, ocelotus, jaguarus, smulkius graužikus, beždžiones. Medžioklei tradiciškai naudoja pučiamuosius vamzdžius, tačiau dabar vis populiarisni šautuvai. Agvarunai taip pat maistui bei gydymui rankioja augalų vaisius, šaknis, vabzdžius. Agvarunai tiki į gamtos dvasias ir mitologines figūras: saulę (Etsa), Motiną Žemę (Núgkui), vandens dievybę (Tsúgki). Indėnų šamanas yra vadinamas Bikut. Jis naudodamas haliucinogeines medžiagas (ajavaska) bendrauja su dvasiomis. XX a. daugelis agvarunų tapo krikščionimis.

Agvarunai niekada nebuvo užkariauti inkų, nors į jų žemes žygius renkė tiek Hujanakapakas, tiek Tupak Jupankis. Ispanai susidūrė su šia indėnų gantimi 1549 m., kai įkūrė Santa Marija de Njevos miestą. Po indėnų sukilimo ispanai paliko jų žemes. Vėliau vyko nesėkmingos jezuitų ir dominikonų misijos.

Šiais laikais daug agvarunų prekiauja selvos vaistiniais augalais.