Agonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Agonija (lot. agonia) – būsena prieš mirtį, merdėjimas.

Agonijos metu sutrinka centrinės nervų sistemos ir organizmo gyvybinės funkcijos. Agonija prasideda nuo vieno ar kelių trumpų įkvėpimų. Vienu metu dirba už įkvėpimą bei iškvėpimą atsakingi raumenys, todėl beveik visiškai sutrinka plaučių ventiliacija. Žmogus praranda sąmonę, nebereaguoja į išorinius dirgiklius, širdies tonai tampa vos girdimi, kvėpavimas trūkčiojantis, sulėtėja medžiagų apytaka, atsiranda acidozė.

Agonija gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Agonija baigiasi, nutrūkus kvėpavimui ar širdies veiklai. Pavartojus gaivinimo priemones, ligonis kai kuriais atvejais išgelbėjamas.

Po agonijos prasideda klinikinė mirtis. Nors jos metu jau nebėra kraujotakos ir kvėpavimo, tačiau dar vyksta anaerobinė glikolizė, kol laipsniškai glikogeno atsargos smegenyse išsenka ir nervinį audinį ištinka mirtis.