Ageniškis
| Ageniškis | ||
|---|---|---|
  Ageniškis |
||
| 56°10′37″š. pl. 24°56′20″r. ilg. / 56.177°š. pl. 24.939°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Parovėjos seniūnija | |
| Gyventojų | 48 | |
Ageniškis – kaimas Biržų rajono savivaldybėje, Rovėjos ir Serbentos upių santakoje. Priklauso Papilio parapijai. Ageniškio tvenkinys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Ageniškis paminėtas 1520 m. 1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų Radvilų Papilio valdai priklauso Ageniškis su 60 dūmų. Ageniškio ir Parovėjos dvarai jau nuo Kristupo I Radvilos laikų buvo žinomi kaip arklininkystės centrai. Iš čia žirgai buvo siunčiami į įvairių dvarų gyvulių bandas, čia kitų dvarų gyvuliai buvo kergiami bei saugomi. 1606 m. istorijos šaltiniuose paminėta Ageniškio dvaro evangelikų reformatų bažnytėlė. 1659 m. Maskvos kariuomenė nuniokojo Ageniškio dvarą, sudegino visus jo pastatus, malūną.
1760 m. Jeronimas Florijonas Radvila įkeitė Ageniškio dvarą Kamarauskams. 1765 m. rugsėjį Pandėlio parapijos gėralų mokesčių mokėtojų sąraše minima, kad Ageniškyje buvo smuklė. Nuo 1811 m. iki 1915 m. dvaras priklausė grafams Tiškevičiams.[2] Iki šių laikų likusi senojo dvaro kalvė ir ferma. Nuo 1897 m. gyvavo Ageniškio valsčius.
1925–1929 metais, po 1923 m. žemės reformos dvarininko Alfredo Tiškevičiaus žemės buvo išdalintos vietos ūkininkams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams. Tuo pačiu metu suformuotos naujos Ageniškio kaimo (šv. Jono) kapinės. Iki tol gyventojai buvo laidojami Semeniškių kapinėse. 1944 m. vasarą (liepos/rugpjūčio mėn.) pro kaimą praėjo fronto linija, dvi savaites vyko aktyvūs karo veiksmai, buvo sudeginta sodybų, žuvo nemažai gyventojų.
1946 m. įkurtas Ageniškio kolektyvinis ūkis. 1956 m. kaime įvesta elektra. 1957 m. įsteigti kultūros namai, 1958 m. – felčerių-akušerių punktas ir biblioteka. Iki 1980 m. kaime veikė girininkija, didelės galvijų fermos, kalvė ir technikos dirbtuvės. Taip pat kaime buvo paštas, krautuvė, pieno supirkimo punktas. 1976 m. patvenkus Serbentos upelį susiformavo 23 ha dydžio Ageniškio tvenkinys. Iki 1991 m. aplinkinės žemės ir kaimas buvo kolūkio „Vienybė“ dalis.
2001 m. gyventojų surašymo duomenimis kaime gyveno 60 gyventojų, 29 vyrai ir 31 moteris, visi lietuviai. 2003 m. liepos 1 d. kaime 19 ūkininkų laikė 128 galvijus.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1919–1923 m. | Biržų valsčius, Biržų-Pasvalio apskritis |
| 1924–1950 m. | Biržų valsčius, Biržų apskritis |
| 1950-1995 m. | Parovėjos apylinkė, Biržų rajonas |
| nuo 1995 m. | Parovėjos seniūnija, Biržų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | 2021 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 57 (dvare) |
78 | 65 | 67 | 74 | 60 | 48 | 48 | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- 1938 m. rugpjūčio 11 d. – ekonomistas, docentas Julius Urbonas.
- 1941 m. balandžio 21 d. – tekstilininkė Katrė Ivaškienė.
- 1943 m. lapkričio 2 d. – radiofizikos profesorius Vladislovas Ivaška.
- 1957 m. birželio 5 d. – Fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorijos vedėjas Vidmantas Ulevičius.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime yra kapinės su koplytėle. Koplytėlė vietinių gyventojų pageidavimu restauruota ir pašventinta 1996 m. birželio 8 d. Koplytėlėje yra Šv. Jono Nepomuko statulėlė (aut. Algirdas Butkevičius).[11]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Ageniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 17 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Laima Ramutėnienė. Parovėjos seniūnija Archyvuota kopija 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Būginiai -2 km | Juozeliškiai I - 1 km |
| ||||||||
| Liepalatai - 1,6 km |
|
Laužadiškis - 2 km | |||||||||
| Semeniškės - 3 km | |||||||||||
