Agdistis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Pasak graikų mito, stipriai paveikto Rytų įtakos, Dzeusas persekiojo deivę Kibelę, tačiau ši pasivertė uola, bet, nepaisant to, buvo išprievartauta. Taip atsirado hermafroditinė būtybė Agdistis.

Kita versija tvirtina, kad Agdistis gimė, kai ant žemės nukrito Dzeuso sėkla, jam susijaudinus, kai jį atstūmė nežinoma deivė. Tokiu būdu Dzeusas apvaisino uolą (žemę) arba deivę Gaja. Vienaip ar kitaip rezultatas buvo Agdistis, galingas hermofroditinis demonas. Jo prigimtis buvo chaotiška, jis buvo nei geras, nei blogas, bet ir nesuvaldomas. Agdistis turėjo visas kūrimo galias ir puikiai jas išmanė. Jis visiems kenkė, niokodamas aplinką pagal savo užgaidas.

Dievai nusprendė, kad tam turi būti padarytas galas. Dionisas nugirdė jį paversdamas šaltinio vandenį vynu, ir jis užmigo. Jis surišo vyriškus lyties organus prie jo rankų ir kojų, ir sujaudino jį, tada Agdistis atsibudo ir nusiplėšė savo genitalijas. Ten, kur ant žemės nukrito jo kraujas, išdygo migdolų medis.

Netekęs savo vyriškų lyties organų, Agdistis tapo moteriška dievybe Kibele.

Nana, upės dvasios duktė, priėjo prie to migdolų medžio ir arba suvalgė, arba pridėjo medžio lapą prie krūtinės. Vienokiu ar kitokiu būdu, ji tapo nėščia ir pagimdė Atį, kurį vėliau paliko. Atį rado ir išaugino piemenys, prižiūrimi viską matančios Kibelės, jo motinos/tėvo/močiutės, kuri vėliau taps jo mylimąja.