Agailių koplyčia

56°07′12″š. pl. 22°57′17″r. ilg. / 56.119991°š. pl. 22.954859°r. ilg. / 56.119991; 22.954859

Agailių koplyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Šiaulių
Savivaldybė	Šiaulių rajonas
Gyvenvietė	Agailės
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1939 m.

Agailių koplyčia (Agailių bažnytėlė) – mūrinė koplyčia, esanti Šiaulių rajone, Gedinčių girininkijos Agailių miške (12 kv. 8 skl.), apie 12 km į šiaurę nuo Kuršėnų. Koplyčia stovi nuošalioje vietoje, pasiekiama važiuojant žvyruotais miško keliais. Pasukus iš kelio 4010 Ringuvėlė–Šelvenai–Šakyna , toliau kryptį nurodo pastatytos rodyklės.

Žmonės bažnytėlėje tuokiasi, krikštija vaikus. Du kartus metuose vyksta pamaldos: Šeštinių atlaidai bei Padėkos šventė pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Nepaisant sezono, čia visada galima rasti lankytojų.

Nuo seno čia buvo kapinaitės su gausybe kryžių, koplyčia. Srūvena šaltinis, kurio vanduo, tikima, turi gydomųjų savybių. Senoji koplyčia ne kartą deginta, griauta. Atstatyta 1990 m. Koplyčios prieigose nedidelėje laukymėje įrengta medinė pakyla renginiams, pavėsinės ir atokvėpio vietos atvykstantiems maldininkams. Rekreaciniu objektu tapusią koplyčią prižiūri ir aplinką tvarko Kuršėnų miškų urėdijos darbuotojai. Ją aptarnauja Šakynos bažnyčios kunigas.

Agailių bažnytėlė lankytojus traukia bet kuriuo metų laiku. Ji visada būna atrakinta, o su dvasininku galima susisiekti viduje nurodytu telefonu. Žmonės čia palieka savo atsiliepimus ir palinkėjimus vienoje iš padėtų knygų, uždega žvakutę ar paaukoja pinigų, kurių niekas nesisavina. Nedidelės bažnyčios antrame aukšte gausu šventųjų paveikslų, relikvijų.

Niekas nepamena, kaip atsirado medinė koplyčia. Tikima legenda, kad toje vietoje trykštančio šaltinio vanduo turi gydomosios ar net stebuklingos galios. Šio šaltinio versmė padavimuose minima netgi anksčiau nei koplytėlė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos buvo palaidoti ir 1863 m. sukilimo dalyviai. Pasak senųjų gyventojų, prie Agailių koplytėlės buvo laidojami Klaišių dvare mirtinai užplakti baudžiauninkai. Žmonės manė, kad ši vieta turi stebuklingų galių, todėl čia statė kryžius.1939 m. šioje vietoje pastatyta betoninė bažnytėlė, kurioje galėjo tilpti iki 100 žmonių. Ji neilgai džiugino tikinčiuosius - 1942 m. buvo padegta. Uždengus stogą bažnyčia vėl išstovėjo tris dešimtmečius, kol 1974 m. sudegė nuo žaibo. 1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis atstatyta Agailių bažnyčia tų pačių metų rudenį, rugsėjo 9 d., sovietų valdžios sprendimu buvo nuversta buldozeriu. Sunaikino šventas relikvijas, o kryžius vertė į čia pat iškastas tranšėjas. Tikintieji vėliau rado skulptūrų liekanų, jas restauravo ir vėl grąžino į atstatytą koplyčią.

Nugriautos koplyčios ir sulygintų kapinių kalnelio vietoje buvo liepta iškasti žvyro karjerą. Jį kasant buvo rasta žmonių palaikų, todėl darbininkai atsisakė dirbti. Valdžia atsitraukė, o žmonės naktimis statė kryžius. 1984 m. birželio 22 d. naktį kryžiai nupjauti motoriniu pjūklu ir išvežti. Bet tuo kryžių statymas nebuvo sustabdytas, tik buvo statomi mažesni.

Atstatyti Agailių bažnyčią vėl imtasi 1990 m. Architektė Rasa Budrytė parengė koplyčios projektą. Kuršėnų miškų urėdija privežė žemių, užpylė duobes ir atkūrė buvusią kalvą. Netrukus iškilo 13,6 metrų ilgio, 7,6 m pločio, 14,6 m aukščio bažnyčios pastatas.

2004–2005 m. Kuršėnų miškų urėdija savo lėšomis atnaujino Agailių bažnytėlę, įrengė pakylą rengijniams, pastatė suolus, sutvarkė aplinką.

Nuo neatmenamų laikų prie Agailių koplyčios vyko Šeštinių atlaidai. Įdomu, kad jie vykdavo ne sekmadienį, o ketvirtadienį. Manoma, jog tai sietina su labai sena tradicija. Nežiūrint tokių nepatogumų, į atlaidus susirinkdavo visų aplinkinių kaimų žmonės. Tai rodo, kad ši nuošali vieta vietiniams gyventojams nuo seno buvo labai svarbi. Ji tokia išlieka ir šiandien.