Afroamerikiečiai
| Afroamerikiečiai | |
|---|---|
 Afroamerikiečių džiazo grupė (1921 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | 40,6 mln.[1] |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
| Kalba (-os) | anglų (įvairios tarmės), Luizianos kreolų |
| Religijos | krikščionys (baptistai, metodistai, kiti protestantai, katalikai) musulmonai |
| Giminingos etninės grupės | amerikiečiai, karibiečiai (jamaikiečiai, haitiečiai ir kt.), vakarų afrikiečiai (ypač jorubai, mandinkai) |
 Vikiteka: |
Afroamerikiečiai |
Afroamerikiečiai arba Afrikos amerikiečiai (angl. African Americans, Black Americans) – JAV gyvenantys juodaodžių kilmės asmenys, viena iš amerikiečių potaučių. Daugelis jų yra vergovės laikais iš Afrikos atgabentų vergų palikuonys, bet taip pat yra vėlesnių atvykėlių iš Afrikos, Karibų, Centrinės Amerikos ar Pietų Amerikos.[2] Afroamerikiečių bendruomenė susiformavo XVII amžiuje, kolonizacijos laikotarpiu. Tai antra pagal didumą etninė grupė šalyje.[3] Kalba Amerikos anglų kalba, jos įvairiomis tarmėmis, o Luizianoje – ir vietos kreolų kalba (prancūzų k. pagrindu). Dauguma tikinčiųjų yra krikščionys protestantai (78 %, daugiausia baptistai, metodistai), taip pat yra katalikų (5 %), Jehovos liudytojų (1 %), musulmonų (1 %) ir kt.
Daugiausia gyvena Misisipėje, Luizianoje, Džordžijoje, Alabamoje, Merilande, Pietų Karolinoje, Delavere ir kt.
Afroamerikiečiai – vergų iš Vakarų Afrikos (ypač iš Vergų Kranto), atgabentų į Šiaurės Ameriką XVII–XIX a., ainiai. Nors pradžioje jie laikėsi izoliacijoje nuo kitų rasinių grupių, bet vėliau pradėjo maišytis su kitais amerikiečiais (baltaisiais, indėnais ir kt.), todėl XIX a. vid. apie trečdalis laisvųjų juodųjų buvo mulatai (ir tik 10 % vergų), o XX a. 4-ajame dešimtmetyje mutalai buvo jau 75 % afroamerikiečių. Po 1861–1865 m. JAV pilietinio karo atšaukta vergovė žymiai sumažino juodųjų atskirtį ir paspartino kultūrinį supanašėjimą (asimiliaciją). Tiesa, 1890–1910 m. pietinių valstijų konstitucijos afroamerikiečiams pilietinių teisių dar neužtikrino, veikė rasinės atskirties (segregacijos) sistema.
1910 m. pietinėse valstijose tebegyveno 90 % visų afroamerikiečių, tačiau maždaug nuo 1914 m. prasidėjo migracija į šiaurines ir vakarines valstijas, o 5–8 dešimtmečiais ji įgavo didžiausią mastą. Kadangi juodaodžiai kraustėsi išskirtinai į miestus, jie tapo labiausiai urbanizuota amerikiečių potaute (1980 m. miestuose gyveno 85,3 %).
Iki XX a. vid., veikiant griežtai JAV segregacijos politikai, atskirai skirti „negrai“ ir „mulatai“, tačiau 1950 m. „mulatų“ kategorija panaikinta, o mulatų rasės žmonės priskirti daugiausia „negrams“. XX a. 7-ajame dešimtmetyje vyko afroamerikiečių kova dėl lygių pilietinių teisių – jiems pavyko iškovoti rasinę segregaciją įtvirtinančių įstatymų panaikinimą, tačiau faktiškai afroamerikiečiai daug kur tebelieka apatiniuose visuomeniniuose sluoksniuose – dirba mažai apmokamus, „juodus“ darbus, gyvena uždarose bendruomenėse („getuose“), dažnai išgyvena skurdą, nedarbą, įsitraukę į kriminalinę veiklą. Diduma afroamerikiečių dalyvauja asimiliacijos procesuose, nors dalis pabrėžia savo rasinį išskirtinumą, kelia nacionalistines ir separatistines idėjas.
Afroamerikiečių muzika, folkloras išlaikė daug afrikietiškų tradicijų bruožų, patys yra žymiai paveikę amerikietišką kultūrą.[4]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://factfinder.census.gov/faces/tableservices/jsf/pages/productview.xhtml?pid=ACS_15_1YR_DP05&prodType=table=American
- ↑ http://mumford1.dyndns.org/cen2000/BlackWhite/BlackDiversityReport/black-diversity03.htm Archyvuota kopija 2007-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://factfinder.census.gov/servlet/QTTable?_bm=y&-geo_id=01000US&-qr_name=DEC_2000_SF1_U_QTP4&-ds_name=DEC_2000_SF1_U&-redoLog=false Archyvuota kopija 2020-02-12 iš Archive.is projekto
- ↑ Афро-американцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.