Afrikinis kiaulių maras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Afrikinis kiaulių maras – užkrečiama virusinė infekcija. Serga bet kokio amžiaus gyvuliai, bet kokiu metų laiku. Žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmės nėra.

Ligos sukėlėjo klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

DNR virusas yra klasifikuojamas kaip Asfarviridae.

Viruso atsparumas fizinėms ir cheminėms priemonėms[taisyti | redaguoti kodą]

  • Temperatūra: labai atsparus žemai (minusinei) temperatūrai.
  • Inaktyvuojamas 56 ° C/70 min., 60 ° C/20 min.
  • pH: nukenksmintos pH <3,9 arba> 11,5 serumo be terpėje. Serume padidėja viruso atsparumas, pavyzdžiui pH 13,4 – atsparumas trunka iki 21 valandų be serumo, ir 7 dienas kartu su serumu
  • Cheminės medžiagos: imlus eteriui ir chloroformui.

Išlieka gyvybingi ilgą laiką kraujo, išmatų ir audiniuose.

Eizootologiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Šeimininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiaulės, Afrikos tapyrai, krūmynų kiaulės, Europos šernai, Amerikos laukinės kiaulės. Rūšys jautrios šiai ligai: Afrikos laukinės kiaulės (Afrikos tapyrai ir Bušo kiaulės) paprastai neparodo simptomų.

Perdavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tiesioginis perdavimas: kontaktai tarp sergančių ir sveikų gyvūnų. Netiesioginiai perdavimas: šeriant pašarais ar šalutiniais gyvūniniais produktais, kurių sudėtyje yra užkrėsta mėsa. Biologiniai vektoriai: erkių gentis – Ornithodoros. Infekcijos atveju per patalpas, transporto priemones, drabužius.

Viruso šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Kraujas, audiniai, sekretai bei išskyros iš sergančių ir nugaišusių gyvūnų. Afrikinės laukinės kiaulės bei naminės kiaulės. Erkių gentis – Ornithodorus.

Pasireiškimas[taisyti | redaguoti kodą]

Afrikinis kiaulių maras yra enzootinė liga. Europoje ji buvo pasireiškusi apie Pirėnų pusiasalį ir Sardiniją. Liga buvo pasireiškusi Pietų Amerikos ir Karibų baseino šalyse, tačiau ji buvo išnaikinta. 2013 m. aptikta Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva[1].

Išsamesnę informaciją apie įvykius, galima rasti Pasaulio gyvūnų sveikatos ir TEB internetinėse svetainėse.

Diagnozavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Inkubacinis laikotarpis 5–15 dienų

Profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami.
  • Ūkio dezinfekcija bei kiaulių transportavimo ribojimai. Aplinkinių ūkių stebėsena.
  • Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsiant kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnus.
  • Imantis šių veiksmų, kiaulių savininkai gali apsaugoti savo kiaules:
  • Patikrinti kiaules mažiausiai du kartus per savaitę dėl neįprastų požymių ar elgesio.
  • Stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę.
  • Izoliuoti sergančias kiaules iki ligos priežasties nustatymo.
  • Vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais.
  • Laikytis biosaugumo priemonių, tokių kaip valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvežamą į fermą ir iš fermos.
  • Neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]