Afrigidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
pers. آل عراق
Afrigidai
buvusi valstybė
Blank.png
305(?) – 995 Blank.png
Sostinė Kathas
Valdymo forma karalystė
Era Senovė
 - Dinastijos pradžią 305(?)
 - Įsigali Mamunidai 995 m.

Afrigidai (pers. آل عراق) − iranėnų dinastija, valdžiusi Chorezmo regioną Vidurinėje Azijoje (dab. Turkmėnijos ir Uzbekijos teritorijose) nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 995 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbiausi Afrigidų laikų Chorezmo miestai.

Afrigidų kilmė ir tiksli valdymo pradžia nėra žinoma. X a. Chorezmo mokslininkas Birunis ja laikė 305 m. (t. y. 616-uosius Seleukidų eros metus). Greičiausiai dinastija į valdžią atėjo susilpnėjus Sasanidų imperijai, ir jos šiaurės rytiniame pakraštyje pradėjus kurtis nepriklausomoms valstybėms. Vėliau Chorezmą tikriausiai kontroliavo eftalitai bei kiti klajokliai, bet vietos dinastija buvo išlaikyta.

Arabų Kalifatui nukariavus Sasanidų Persiją, jų invazijos į Chorezmą nebuvo sėkmingos. Tik 712 m. arabai pasinaudojo vidaus karu tarp Afrigidų chorezmšacho ir jo brolio Chorazado. Per du griaunančius antpuolius Kalifatas nukariavo Chorezmą. Apie tai Birunis rašo: „Kuomet Kutaibas bin Moslemas, vadovaujant Al-Ḥajjāj ibn Yūsuf buvo pasiųstas į Chorezmą su karine ekspedicija ir jį antrą kartą nukariavo, jis be gailesčio išžudė visus, kas galėjo rašyti chorezmų kalba ir pažino Chorezmo paveldą, istoriją ir kultūrą. Tada jis išžudė jų zoroastrų žynius, sudegino ir sunaikino jų knygas, kol galiausiai tik beraščiai išliko, kurie nepažino rašto. Ir krašto istorija buvo beveik pamiršta“.

Net po arabų invazijos Afrigidai išsaugojo valdžią Chorezme, VIII a. pabaigoje ar IX a. pradžioje priėmė Islamą ir toliau valdė iš Katho. Tačiau silpstant jų valstybei, kita didikų giminė, Mamunidai, paėmė valdžią Chorezmo mieste Gorgandže, ir 995 m. nuvertė Afrigidus.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Ajaz-kala tvirtovė.

Afrigidų valstybėje gyventojai kalbėjo iranėniška chorezmų kalba ir rašė savita rašto sistema, kilusia iš pehlevi (giminga sogdų raštui). Iki islamizacijos jie buvo stipriai paveikti persų kultūros išpažino zoroastrizmą.

Svarbiausias senojo Chorezmo paveldas yra tvirtovės (qala), statytos sostinės Katho regione. Tarp jų žymiausios yra Toprak-kala, Ajaz-kala ir kitos. Jų kompleksas paskelbtas pasaulio kultūros paveldu.

Chorezmšachai[taisyti | redaguoti kodą]

Vazija-orn.png
Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Chorezmo imperija
Sufidai, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, Chyvos LTR, Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija

Birunis mini 22 Afrigidų dinastijos valdovus, nuo kurių laikų Chorezmo karaliai buvo tituluojami chorezmšachais. Dėl to, kad dauguma vardų užrašyti arabiškai, yra abejojama dėl kai kurių chorezmšachų pavadinimų (ypač balsių) tarimo:

  • Āfrīḡ (ʾfrḡ),
  • Baḡra (bḡrh),
  • Sakassak (sḵḵsk),
  • Askaǰamūk (ʾskǰmwk),
  • Azkāǰavār (ʾzkʾǰwʾr),
  • Saḵr (sḵr),
  • Sāvoš (sʾwšš),
  • Ḵāmgrī (ḵʾmkry/ḵʾnkry),
  • Būzkār (bwzkʾr),
  • Arṯamūḵ (ʾrṯmwḵ),
  • Saḵr II (sḵr),
  • Sabrī (sbry),
  • Azkāǰavār II (ʾzkʾǰwʾr),
  • Askaǰamūk II (ʾskǰmwk) − 712 m. susidūrė su arabais,
  • Šāvošfar (šʾwšfr),
  • Torkasbāṯa (trksbʾṯh),
  • ʿAbdallāh,
  • Manṣūr,
  • ʿErāq,
  • Moḥammad,
  • Aḥmad,
  • Abū ʿAbdallāh Moḥammad (iki 995 m.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]