Aerogeodezijos institutas
54°54′21″ š. pl. 23°58′46″ r. ilg. / 54.90583°š. pl. 23.97944°r. ilg.
  Aerogeodezijos institutas 2012 m. | |
| Forma | Uždara akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Geodezija, kartografija |
| Svarbiausi darbuotojai | Vilius Žilevičius |
| Produkcija | Žemėlapiai |
| Darbuotojų | ~50[1] |
| Tinklalapis | www.agi.lt |
UAB „Aerogeodezijos institutas“, AGI – pagrindinė Lietuvos Respublikos kartografavimo įmonė, veikianti Kaune. Viena moderniausių kartografijos įmonių Baltijos valstybėse, teikianti vartotojams kartografinius produktus ir paslaugas, turėjusi apie 50 darbuotojų.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1950 m. įkurta Visasąjunginės kontoros „Žemės ūkio aerofotonuotrauka” Vakarų įmonė Kaune.
- 1970 m. Vakarų įmonė reorganizuota į Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto („VISCHAGI”) Vakarų filialą.
- Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, „VISCHAGI” Vakarų filialas tapo Valstybiniu aerofotogeodezijos institutu (VAI).
- 1996 m. VAI reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę „Aerogeodezijos institutas” (AGI).
- 2004 m. AGI įdiegė kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001 standarto reikalavimus.
- 2018 m. bendrovė privatizuota.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal valstybės institucijų užsakymus AGI atlieka įvairiapusį Lietuvos bazinį kartografavimą, taip pat Lietuvos ir užsienio kompanijų užsakytus kartografavimo ir fotogrametrijos, kadastrinių matavimų darbus, ruošia įvairius žemėlapius.
Institutas, nors ir nebūdamas mokymo ar mokslo tyrimų organizacija, atlieka specialistų ruošimo funkciją. Studentai atlieka pažintinę ir gamybinę praktiką. Jiems taip pat skaitomos paskaitos, supažindinama su praktine instituto veikla. AGI specialistai vadovauja daktaro disertacijoms, magistro tezėms ir diplominiams darbams. Siekiama plačiąją visuomenę supažindinti su Geografinės informacinės sistemos (GIS) programinėmis priemonėmis, duomenų bazių sudarymu. Instituto specialistai kaip ekspertai, konsultantai ar vykdytojai dalyvauja Valstybės sienos komisijų darbe bei įvairiuose Lietuvoje vykdomuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su kartografija.
Vykdomi projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pagrindiniai kartografavimo darbai: Lietuvos topografinių įvairių mastelių žemėlapių sudarymas ir išleidimas, Lietuvos M 1:20 000 miestų schemų sudarymas, jungtinių operacijų M 1:250 000 žemėlapių ruošimas, Baltijos pakrantės M 1:200 000 jūrlapių ruošimas ir leidimas, LR valstybinio geodezinio pagrindo tinklo sutankinimas.
- LR Valstybės sienos kartografavimas: sienos delimitavimo ir demarkavimo darbai, valstybių sienų sankirtos taškų M 1:10 000 žemėlapių sudarymas ir išleidimas.[2]
- Darbas su kosminiais vaizdais.
- Normatyvinių dokumentų ruošimas, naujų technologijų diegimas.
Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Instituto įdiegta kartografinių duomenų bazės kūrimo technologija yra pripažįstama kaip viena moderniausių Europoje ir pasaulyje.
- 1998 m. Lietuvos geografinės informacinės sistemos (GIS) konferencijoje AGI apdovanotas specialiu prizu; Europos ESRI programinės įrangos naudotojų konferencijoje ši technologija pripažinta geriausiu techniniu sprendimu Europoje.
- 1999 m. – ESRI programinės įrangos naudotojų pasaulinės konferencijos apdovanojimas „Už ypatingus pasiekimus GIS srityje".
- 2001 m. – AGI generalinis direktorius dr. Vilius Žilevičius, buvęs Valstybės sienų demarkavimo projektų grupės vadovas Vincas Zakarauskas už indėlį atstatant valstybinę sieną tarp Lietuvos ir Latvijos apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, AGI technikos ir plėtros direktorius Gintaras Rumšas už Lietuvos kartografijos vystymą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.
- 2003 m. – ESRI apdovanojimas už svarų inašą į geografijos mokslą.
Įmonės privatizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2017 m. priimtas sprendimas privatizuoti nuostolingai dirbusią įmonę, nes ji nepateisino keltų uždavinių – verslo vertės augimo ir dividendų ar pelno įmokos pajamingumo.[1] Bendrovė daugelį metų buvo laikoma pagrindine Lietuvos kartografavimo įmone. Naujasis šios įmonės šeimininkas neprivalės tęsti instituto veiklos.[1] Valstybei priklausė 99,82 proc. šios bendrovės akcijų paketo (akcijų turėtoja – Žemės ūkio ministerija). Valstybės valdoma bendrovė vykdė panašią veiklą kaip ir privačios įmonės.
2018 m. lapkričio 29 d. viešame aukcione Turto bankas pardavė „Aerogeodezijos institutą“: pirkėjui atiteko valstybei priklausantis 99,82 proc. akcijų paketas ir įmonei priklausantis 4100,60 m² ploto administracinis pastatas su garažu, dirbtuvėmis bei kiti statiniai.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Valstybė atsisako instituto, kūrusio žemėlapius alfa.lt 2018-05-22 Archyvuota kopija 2018-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nuo kolūkių iki NATOkauno.diena.lt 2008-12-29 Archyvuota kopija 2015-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Turto bankas pardavė tris veikiančias įmones 15min.lt 2018-12-20 Archyvuota kopija 2021-01-10 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto.