Aerodinaminis vamzdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Aerodinaminis vamzdis, kuriame yra lėktuvo modelis (NASA)

Aerodinaminis vamzdis – prietaisas naudojamas tirti ir matuoti objektų aerodinamines savybes.[1]

Dažniausiai aerodinaminiai vamzdžiai naudojami lėktuvų ir automobilių savybių tyrimams. Automobilių atveju siekiama nustatyti kokia forma turi mažiausią oro pasipriešinimą, o tiriant lėktuvų savybes svarbios ir kitos savybės, pvz., keliamosios plokštumos profilis, stabilumas, valdymas ir kt.

Taip pat, aerodinaminiame vamzdyje gali būti tiriama teršalų sklidimas aplinkoje, ieškoma efektyviausios sportininko pozicijos ir aukštų pastatų aerodinaminės savybės. Pastaruoju atveju svarbu nustatyti ar pastatas audros atveju išlaiko vėjo spaudimą ir nepradeda svyruoti.

Aerodinaminiame vamzdyje dažniausiai naudojami tiriamų objektų modeliai. Tai sukelia tam tikrų keblumų: modelis turi būti tiksli objekto kopija, turi būti pakankamas oro greitis, oro tekėjimo režimas turi atitikti režimą natūroje. Modelis neturi užimti daugiau kaip 10 % aerodinaminio vamzdžio skerspjūvio ploto, kuriame atliekami matavimai, tačiau mažinant modelį didėja matavimų paklaidos, todėl automobilių, lėktuvų bandymams skirtų aerodinaminių vamzdžių matavimo skerspjūvis siekia dešimtis m² ploto, o ventiliatorių galia 100 tūkst. kW. Tokias savybes turinčius aerodinaminius vamzdžius gali pasistatyti tik turtingos firmos ar tarptautinės organizacijos. Kosminių tyrimų aerodinaminiai vamzdžiai turi sukurti atitinkamą oro slėgį ir temperatūrą (iki -160°).

Aerodinaminiai vamzdžiai gali būti atviri ir uždari.

  • Atviruose aerodinaminiuose vamzdžiuose panaudotas oras išmetamas į patalpą arba į atmosferą, taip prarandama visa orui šildyti, vėsinti, pūsti sunaudota energija, todėl atviri aerodinaminiai vamzdžiai paprastai būna tik maži – iki kelių šimtų kW galios, keliolikos metrų ilgio.
  • Uždarieji aerodinaminiai vamzdžiai yra sudėtingesni – oras juose cirkuliuoja ratu, todėl taupoma energija. Bandymai tokiuose aerodinaminiuose vamzdžiuose yra brangūs, tačiau leidžia tirti mažai žinomus reiškinius.

Maži mokomieji aerodinaminiai vamzdžiai yra kiekvienoje didesnėje aviacijos specialistų ruošimo mokykloje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Albinas Seržentas. Aerodinaminis vamzdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 108-109 psl.