Adutiškio piliakalnis
| Adutiškio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Adutiškio piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Švenčionių rajonas | ||
| Seniūnija | Adutiškio seniūnija | ||
| Aukštis | 12-15 m | ||
| Plotas | 120x50-60 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. antroji pusė - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1992 | ||
| Registro Nr. | / 24123, 21445, 21446 / A1058KP | ||
Adutiškio piliakalnis su gyvenviete, Viduožnugaris – piliakalnis (naujai išaiškinamųjų sąrašo 2981; unikalus objekto MC kodas 21445; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1058KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 21446) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Adutiškyje, Adutiškio seniūnija. Pasiekiamas Adutiškyje pervažiavus Kamoją, priešais bažnyčią pasukus į kairę šiaurėn, 150 m per laukus – yra priekyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje 12-15 m aukščio kalvoje Kamojos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliuku, turinčioje stačius šlaitus. Kalva pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Jos ilgis apie 120 m, plotis - 50-60 m. Nuo upės esantis kalvos galas nežymiai pasisukęs į pietvakarius. Piliakalnis turi aikštelę, kurios ilgis pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi 70 m, plotis šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi - 30 m. Aikštelė platesnė pietvakarinėje piliakalnio dalyje - 30 m., o šiaurės vakarų gale - 20 m. Piliakalnis neturi pylimų, tik pietryčių pakraštyje galėjo būti supiltas 0,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas 1,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Jis galėjo būti nuo aukštumos pusės, bet dabar yra pilnai nuartas. Šlaitai statūs, 12-15 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, jame stovėjusių dvaro pastatų, šlaitų vakarinė ir pietvakarinė pusės nukastos imant iš jų molį. Jis dirvonuoja.
Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietė yra į pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio papėdės, 2,3 ha plote. Šiaurėje ji ribojasi su piliakalniu, vakaruose - su Kamojos upe, o pietuose - prieina iki sodo ir sodybos. Gyvenvietė apima visą taip vadinamą „Dainų slėnį“. Gyvenvietės ilgis rytų – vakarų kryptimi - 170 m, šiaurės – pietų kryptimi - 120 m.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 22300 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 184000 m². Išmatavimai: apie 130 m ilgio šiaurės –pietų kryptimi ir iki 100 m pločio.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Stajėtiškio piliakalnis 4 km | Pūškų piliakalnis 34 km | Dubravos piliakalnis 28 km |
| |||||||
| Mikštų piliakalnis 19 km Nevieriškės piliakalnis 28 km |
|
||||||||||
| Diaugūnų piliakalnis 8 km | Svierių piliakalnis 35 km | Simonikų piliakalnis 18 km Bielavščinos piliakalnis 25 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas,
- Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992-1993 metais, leidimo metai 1994. P. 294.
- Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1, p. 35-36 (Nr. 1).
- Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Nalšios žemės senovė. 1. Nauji piliakalniai // Žvaigždė. Švenčionys, 1993 m. liepos 28 d. Nr. 57 (6176), p. 3.
- Algirdas Girininkas, Vidas Semėnas. Archeologiniai tyrinėjimai Adutiškio krašte // Adutiškio kraštas. Vilnius, 2003. p. 5–7.
- Algirdas Girininkas. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 293-294.
- Vidas Semėnas. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. Vilnius. 1994. Rugpjūtis. Nr. 2, p. 5.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 223 (Nr. 1).