Adomas Liudvikas Čartoriskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomas Liudvikas Čartoriskis
Čartoriskiai
Čartoriskiai (herbas)
Čartoriskiai (herbas)
Gimė 1872 m. lapkričio 5 d.
Paryžius
Mirė 1937 m. birželio 26 d. (64 metai)
Varšuva
Tėvas Vladislavas Čartoriskis
Motina Margarita Orleanietė
Sutuoktinis (-ė) Marija Liudvika Krasinskaitė
Vaikai Margarita Izabelė Čartoriskytė,
Izabelė Čartoriskytė,
Elžbieta Bjanka Čartoriskytė,
Augustinas Juozapas Čartoriskis,
Ana-Marija Jolanda Čartoriskytė,
Vladislavas Petras Čartoriskis,
Terezė Marija Čartoriskytė,
Liudvikas Adomas Čartoriskis

Kunigaikštis Adomas Liudvikas Čartoriskis (lenk. Adam Ludwik Czartoryski; 1872 m. lapkričio 5 d., Paryžius – 1937 m. birželio 26 d., Varšuva) – Lenkijos aristokratas, 1-mas ordinatas Syniavoje (18971937) ir 2-ras ordinatas Goluchuve (19111937).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos-Lenkijos Čartoriskių giminės atstovas. Kunigaikščio Vladislavo Čartoriskio (18281894) ir princesės Margaritos Orleanietės (18461893) vyresnysis sūnus.

Gavo nuodugnų ir visapusišką išsilavinimą. Mokėsi Kalskburgo gimnazijoje, po to Jogailos ir Friburgo universitetuose. Turėjo daug įgūdžių ir gebėjimų. Jis buvo humanistas, meno žinovas ir mylėtojas, mokėjo daug kalbų. Kunigaikštis buvo giliai tikintis ir praktikuojantis žmogus, skatino ir taikė krikščioniško gyvenimo taisykles savo asmeniniame gyvenime, socialinėje ir imigracinėje veikloje.

1894 metais po savo tėvo mirties Adomas Liudvikas Čartoriskis tapo giminės galva. Po trejų metų jis tapo Syniavos ordinatu. Jo turto vertė įvertinta 4,5 mln. austriškomis kronomis, neskaitant turtingų šeimos meno kolekcijų.

1899 metais jo teta Elžbieta Dzialinska paliko jam ir jo broliui Vitoldui turtą Goluchuve. Adomas Liudvikas Čartoriskis buvo Lenkijos bibliotekos Paryžiuje prezidentu ir išeivijos Prancūzijoje Literatūros ir meno draugijos pirmininku. Padėjo materialiai daugeliui žmonių ir organizacijų.

Po bevaikio brolio Vitoldo mirties 1911 metais Adomas Čartoriskis paveldėjo visą jo turtą. 1914 metais jis įstojo į Austrijos kariuomenę, o jo žmona paėmė į savo rankas Čartoriskių muziejaus Krokuvoje vadovavimą. Pirmo pasaulinio karo metu jai pavyko pervežti pačius vertingiausius eksponatus į Drezdeną. Po karo, buvo tam tikrų Čartoriskių kolekcijos atkūrimo sunkumų, sukeltų nestabilios padėties Lenkijoje. Po dvejų metų derybų ir Rygos sutarties, garantavusios kolekcijos grąžinimą, pasirašymo, dalis eksponatų grįžo į Krokuvą. Kolekcijos atstatymas tęsėsi paskutinius kelerius metus.

1937 m. birželio 26 d. 64-metis kunigaikštis Adomas Liudvikas Čartoriskis mirė Varšuvoje ir buvo palaidotas šeimos kape, Syniavoje.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1901 m. rugpjūčio 31 d. Varšuvoje kunigaikštis Adomas Liudvikas Čartoriskis vedė grafaitę Mariją Liudviką Krasinskaitę (1883 m. kovo 24 d. – 1958 m. sausio 23 d.), Liudviko Juzefo Krasinskio (1833–1895) ir Elizos Magdalenos Zaviša-Kęsgailaitės (1820–1876) dukterį. Jie turėjo aštuonis vaikus:

  • Margarita Izabelė Čartoriskytė (1902 m. rugpjūčio 17 d. – 1929 m. kovo 8 d.), nuo 1927 metų Gabrieliaus Burbono-Koto (1897–1975) žmona
  • Izabelė Čartoriskytė (g. ir m. 1904)
  • Elžbieta Bjanka Čartoriskytė (1905 m. rugsėjo 1 d. – 1989 m. rugsėjo 18 d.), nuo 1926 metų Stefano Adamo Zamoiskio (1904–1976) žmona
  • Augustinas Juozapas Čartoriskis (1907 m. spalio 20 d. – 1946 m. liepos 1 d.), 2-ras ordinatas Syniavoje
  • Ana-Marija Jolanda Čartoriskytė (1914 m. sausio 6 d. – 1987 m. lapkričio 26 d.), nuo 1936 metų Vladislavo Alozijaus Petrovskio žmona
  • Vladislavas Petras Čartoriskis (1918 m. rugpjūčio 30 d. – 1978 m. balandžio 19 d.), 1949 metais vedė Elžbietą Jork
  • Terezė Marija Čartoriskytė (1923 m. liepos 1 d. – 1967 m. lapkričio 5 d.), 1945 metų Jano Ivanovo žmona
  • Liudvikas Adomas Čartoriskis (1927 m. gruodžio 14 d. – 1944 m. rugsėjo 24 d.), Varšuvos sukilime žuvo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Michał Kowalski, Wieści z Gołuchowa nr 12, październik 1990
  • Marian Kukiel, Czartoryski Adam Ludwik, w: Polski Słownik Biograficzny, Tom IV, Kraków 1938, s. 270

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]