Adomas Juškevičius Juškaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Adomas Juškevičius Juškaitis
Gimė 1905 m. sausio 1 d.
Vilnius, Rusijos imperija
Mirė 1999 m. (~94 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Vladislava Peredniūtė-Juškaitienė
Vaikai Vytautas Juškaitis
Išsilavinimas istorijos pedagogas

Adomas Juškevičius Juškaitis (1905 m. sausio 1 d. Vilniuje, Rusijos imperijoje1999 m. Vilniuje) – lietuvių mokytojas, istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė lietuviškame Lietuvos–Gudijos pasienyje, Pelesos krašte, Lydos valsčiuje, mažažemio ūkininko šeimoje. Anksti (6 metų) jam tapo pilnu našlaičiu. Todėl teko pas ūkininkus tarnauti, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pabėgelis. Atsidūręs Rusijoje, pateko į Vitebsko lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti našlaičių namus. Juose išgyveno ketverius metus, baigė pradžios mokyklą ir 1918 m. kartu su prieglauda grįžo į Vilnių.

1919 m. įstojo į Vilniaus lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnaziją, kurią baigė 1926 m. 19261932 m. studijavo Vilniaus Stepono Batoro universitete, kartu dirbdamas Labdarybės draugijos išlaikomo „Žiburėlio“ bendrabučio vedėju. Dar mokydamasis gimnazijoje, o vėliau ir studijų metais, dr. J. Basanavičiaus paragintas, įsitraukė į kraštotyros veiklą, nulėmusią jo pasirikimą – istoriko specialybę. Po studijų universitete mokytojavo Vilniaus krašto lietuviškose mokyklose, dėstė istoriją, geografiją, lotynų kalbą.

19321935 metais dirbo Švenčionių lietuvių gimnazijoje. 1935 m. buvo Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas. Tais pačiais metais, lenkų valdžios apkaltintas politine neištikimybe buvo pašalintas iš mokytojo pareigų, be teisės dirbti bet kurioje lietuviškoje mokykloje. Grįžo į Vilnių. Čia dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. 1937 m. kartu su žurnalistu J. Maceika parašė knygą „Vilnius ir jo apylinkės“, kuri lenkų cenzūros buvo konfiskuota ir sunaikinta. Skaitytojus pasiekė tik pakartotinis „Spaudos fondo“ leidinys 1940 m. Lietuvai atgavus Vilnių, bei 1991 m. atkūrus nepriklausomybę, „Minties“ leidyklos fotografuotinis leidinys.

Nuo 1945 m. Adomas Juškevičius-Juškaitis pradėjo dirbti Vilniaus Pedagoginiame institute, direktoriaus pavaduotoju neakivaizdinio skyriaus reikalams, katedros vedėju, tačiau 1948 m. atleistas „kaip netinkamas dėl politinių įsitikinimų“. Nuo 1948 m. iki išėjimo į pensiją, jis dėstytojavo Klaipėdos mokytojų institute, o jį likvidavus, mokytojavo įvairiose miesto vidurinėse mokyklose. Kartu su juo, visą laiką pedagoginį darbą dirbo žmona Vladislava Peredniūtė-Juškaitienė, irgi vilnietė, Vytauto Didžiojo gimnazijos XI laidos absolventė, Stepono Batoro universiteto magistrantė, biologė.

Po žmonos mirties 1984 m. A.Juškaitis grįžo į Vilnių, kuriame išgyveno iki 1999 metų. Abu palaidoti Vilniuje, Karveliškių kapinėse.