Adomas Galdikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomas Galdikas
Gimė 1893 m. spalio 18 d.
Rusija Giršinai, Mosėdžio valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1969 m. gruodžio 7 d. (76 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas
Sutuoktinis (-ė) Magdalena Draugelytė-Galdikienė
Veikla Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas
Vikiteka Adomas Galdikas
Atminimo akmuo gimtinėje Giršinuose

Adomas Galdikas (1893 m. spalio 18 d. Giršinų kaime, Mosėdžio valsčius – 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke) – lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Giršinų viensėdyje, Mosėdžio parapijoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. Tapybos mokėsi Petrapilyje, Štiglico mokykloje, gaudamas taikomosios dailės dailininko vardą ir Berlyne. Pirmasis lietuvis ofortininkas. Vėliau studijas tęsė Švedijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Dar studijuodamas laimėjo konkursus pašto ženklams, Prekybos ir pramonės banko, Garlaivių bendrovės akcijoms sukurti.[1]

19231940 m. Kauno meno mokyklos grafikos studijos vedėjas, o karo metais profesoriavo Kauno taikomosios dailės institute. 19461947 m. profesoriavo Friburge, 19471952 m. gyveno Paryžiuje, o 1952 m. išvyko į JAV ir apsistojo Niujorke.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradedant 1920 m. demonstravo savo paveikslus Lietuvos ir užsienio meno parodose. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už triptiką „Lietuva“ apdovanotas Grand Prix. Iliustravos knygas, piešė nemažai dekoracijų (Kaune – 17 Valstybės teatro spektaklių). Už V. Krėvės dramos „Šarūnas“ dekoracijas 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje apdovanotas aukso medaliu.

Daugiau žinomi meno kūriniai: „Trobelė pamiškėje“, „Piliakalnis“, „Kapinės“, „Pajūry“, „Natiurmortas su lietuvių liaudies skulptūra“, „Beržoro šventorius“, „Grybautoja“, „Malda“, „Vėjas, „Bulviakasis“ ir kiti.

A. Galdiko kūrinių yra įsigiję: Štiglizo, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės (Kaunas), Lietuvos dailės (Vilnius), Latvijos nacionalinis dailės, Jau de Paume (Paryžius), Žemaičių dailės, Žemaičių „Alkos“ ir kiti muziejai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Charlotte Willard. Adomas Galdikas. Niujorkas, 1973

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 315 p.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]