Adomas Matuliauskas (1963)

Adomas Matuliauskas (1963)

Dailininkas grafikas Adomas Matuliauskas
Gimė	1963 m. gegužės 29 d. Vilniuje, Lietuvoje
Mirė	2018 m. spalio 21 d. (55 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Rokantiškių kapinės
Tėvas	Adomas Matuliauskas vyresnysis
Motina	Jadvyga Katinaitė-Matuliauskienė
Sutuoktinis (-ė)	Vilmantė
Vaikai	Martynas, Laurynas Adomas

Veikla	Dailininkas grafikas

Išsilavinimas	aukštasis universitetinis
Alma mater	Vilniaus dailės akademija

Vikiteka	Adomas Matuliauskas (1963)

Lietuvos dailininkų sąjungos narys Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m.

Adomas Matuliauskas jaunesnysis 1963 m. gegužės 29 d. Vilniuje – 2018 m. spalio 21 d. ten pat) – dailininkas grafikas, iliustratorius, knygos ženklų kūrėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adomas Matuliauskas gimė ir augo dailininko Adomo Matuliausko vyresniojo ir dailėtyrininkės Jadvygos Katinaitės-Matuliauskienės šeimoje. 1981 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1982 m. dailininkas-restauratorius Respublikiniame kultūros paminklų restauravimo treste, restauravo sieninę tapybą Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Šv. Marijos Paguodos koplyčioje, Vilniaus Bernardinų bažnyčioje). 1982–1988 m. studijavo ir baigė Vilniaus dailės akademiją (buv. Valstybinis dailės institutas, įgijo dailininko grafiko specialybę (diplominis darbas – dvylika medžio raižinių Rimanto Šavelio baladei „Išpažintis prie balto vieškelio“, diplominio darbo vadovas Rimtautas Gibavičius).

Parodose dalyvauja nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. 1993–2001 m. dailininkas LR Švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centre. 1993–2001 m. dėstytojas Vilniaus pedagoginio universiteto Dailės ir technologijų katedroje. 2006–2009 m. dėstytojas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institute. 1997–2002 Kultūros, filosofijos ir meno instituto meninis redaktorius, 2002–2018 Lietuvos kultūros tyrimų instituto Leidybos skyriaus vadovas.

Dailininkas mirė 2018 m. spalio 21 d., palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Dailininko veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininkas yra sukūręs virš 100 ekslibrisų. Nuo 1990 m. apipavidalina lietuvių ir užsienio autorių knygas, dirbo su žymiomis Lietuvos leidyklomis „Vaga“, „Mintis“, „Alma littera“, „Versus aureus“, „Alka“ ir kt. Nuo 1991 m. Adomas Matuliauskas iliustruoja knygas vaikams ir jaunimui: Dr. Jonas. Balys „Lietuviškos pasakos. Iš pasakų skrynios“ 1-3 dalis (Alma littera,1991 m.), Jakobas ir Vilhelmas Grimai „Brolių Grimų pasakos“ 1-4 dalis (Asveja, 1992 m.), Jeronimas Laucius „Baidyklėlė“ (Tys žvaigždutės, 2002 m. Knyga yra išversta i norvegu kalba), Juozas Nekrošius „Sakmė apie oranžine žvaigžde“ (Alka, 2003 m.). Menininko grafikos darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir Kanadoje, JAV, Olandijoje, Danijoje, Suomijoje, Airijoje ir Australijoje. Adomo Matuliausko grafikos darbai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Jogailos universiteto bibliotekoje Krokuvoje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje.

Grafikos kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvylikos spalvotų raižinių ciklas „Šventės“ (1992), septynių estampų ciklas „Atspindžiai“ (1993), raižinių ciklas „Dubingių ežero paukščiai“ (1994), linoraižinių ciklas „Verpstės“ (1995), „Snaudžiantys bokštai“ (2003), iliustracijų ciklas „Saulė ir Vėjų motina“ (2006) „Ežerų sakmės“ (2014), piešinių ciklas „Bernardinų sodas“ (2015), šilkografijos darbų ciklas „Vilniaus miesto ženklai“ (2015), kurį sudaro dvidešimt vienas grafikos darbas, šilkografijos darbų ciklas „Dvylika Kaukysos kaukų“ (2016), „Vilniaus verbos“ (2016), Piliakalnių sakmės (2018).

Kūriniai eksterjeruose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininkas yra sukūręs natūralaus akmens mozaikas pastatų eksterjeruose: „Rūpintojėlis“ Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (1991), „Kristus“ Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje (1997), „Angelas“ Anastazijos Kašinskaitės memorialinio paminklo elementas Rokantiškių kapinėse Vilniuje (2005).

Asmeninės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. Grafikos ir piešinių paroda Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Vilnius, Lietuva
1993 m. Estampų ir ekslibrisų paroda Reed koledže Portlande, Oregono valstija, JAV
1995 m. Grafikos paroda Lietuvos menininkų rūmuose, Vilnius, Lietuva
2003 m. Grafikos ir ekslibrisų paroda Joensu mieste, Suomija
2015 m. Grafikos darbų paroda „Vilniaus miesto ženklai“ Archyvuota kopija 2017-09-02 iš Wayback Machine projekto., „Arkos“ galerijoje, Vilnius, Lietuva
2015 m. Grafikos darbų paroda Vilniaus universitete, Lietuva
2016 m. Grafikos darbų paroda „Vilniaus impresijos“ Archyvuota kopija 2016-12-22 iš Wayback Machine projekto., „Arkos“ galerijoje, Vilnius, Lietuva
2016 m. Grafikos darbų paroda Vilniaus universitete, Lietuva

Literatūra ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Kiškienė-Pankūnaitė. Nespalvotas mąstymas. – Septynios meno dienos, 1995.
E. Budrecka. Adomo Matuliausko estampai. – Septynios meno dienos, 1995.
N. Aukštaitytė. Šviečiančių linijų kryžkelės. – Lietuvos aidas, 1995.
B. Pankūnaitė. Istorijos įženklinimas dabartyje. – Nemunas, 2015.
A. Grinevičiūtė. Žinomo grafiko darbai žadina Vilniaus ir universiteto istoriją. – Universitas Vilnensis, Nr. 5 (1731), 2015.
V. Brazauskaitė-L. Adomo Matuliausko Vilniaus ženklai – dedikacijos Vilniui. – Literatūra ir menas, Nr. 3537, 2015.
A. Andrijauskas. Adomo Matuliausko Vilniaus miesto ženklų ir simbolių poetika. – Kultūros barai, Nr.10, 2015.
R. Baltrušaitytė. Requiem Bernardinų sodo drambliams. – Veidas, Nr. 28, 2016.
V. Brazauskaitė-L. Adomo Matuliausko Vilniaus impresijos. – Nemunas, Nr. 13 (973), 2016.
N. Kardelis. Gimstančių formų misterija: apie vaizdinę Adomo Matuliausko mitologiją. – Naujoji Romuva, Nr. 3, 2016

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]