Adolfas Nezabitauskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Nezabitauskis
Gimė 1901 m. liepos 6 d.
Rusija Baidotai, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
Mirė 1968 m. gruodžio 15 d. (67 metai)
Lietuva Telšiai
Tėvai Kazimieras Nezabitauskis, Karolina Danilavičiūtė-Nezabitauskienė
Veikla Lietuvos žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas
Organizacijos Šiaulių Aušros muziejus, Telšių muziejus
Pareigos fondų saugotojas, muziejininkas
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Adolfas Nezabitauskis (nuo 1940 m. Zabitis; 1901 m. liepos 6 d. Baidotuose, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija – 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Palaidotas Gargždelės kapinėse) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Telšių gimnaziją, 1929 m. – lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete.

Nuo 1927 m. bendradarbiavo leidiniuose „Vairas“, „Lietuvis“, „Tautininkų balsas“, „Tauta ir žodis“. Nuo 1929 m. laikraščio „Lietuvos aidas“ kalbos tvarkytojas, 1931 m. – sekretorius, nuo 1939 m. dienraščio „Vilniaus balsas“ korektorius, stilistas, žurnalistas. 1933 m. korporacijos „Samogitia“ pirmininkas. 1941 m. kultūros paminklų įstaigos viršininkas. Karo metais dirbo Kauno M.K.Čiurlionio galerijoje. 19411943 m. bendradarbiavo leidinyje „Lietuvių archyvas“. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. [1]

19461949 m. Mosėdžio mokyklos direktorius. 1949 m. areštuotas, kalėjo Vorkutoje, Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Reabilituotas. 1956 m. atvyko į Šiaulius, iki 1968 m. Aušros muziejaus fondų saugotojas. Gyvendamas Šiauliuose miesto ir aplinkinių rajonų laikraščiuose paskelbė kelis šimtus publikacijų etnografijos, istorijos, kraštotyros klausimais. 1968 m. persikėlė į Telšius, dirbo Alkos muziejuje.[2]

Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Vertė įvairius istorinius šaltinius. Pagrindinę jo archyvo dalį saugo Vilniaus universiteto biblioteka.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Basanavičius, Spaudos fondas, 1938 m., fotografuotinis leidimas 1990 m.
  • Vilniaus bažnyčios – mūsų tautos šventovė, 1940 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]