Admirolas Nachimovas (keleivinis laivas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Admirolas Nachimovas
Admirolas Nachimovas (keleivinis laivas)
Admirolas Nachmovas 1925 m.
Bendra informacija
Valstybė Veimaro respublika, Trečiasis Reichas, Tarybų Sąjunga
Vėliava Flag of Germany.svg Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Flag of the Soviet Union.svg
Statytojas Bremer Vulkan
Plaukioja (-jo) nuo 1925 m. rugsėjo 17 d.
Savininkas Black Sea Steamship Company
Namų uostas Odesos uostas
Buvę pavadinimai SS Berlin III
Plaukiojo iki 1986 m. rugpjūčio 31 d.
Būsena nuskendęs
Charakteristikos
Tipas garlaivis
Tonažas 15 286 BRT (originalus)
17 053 BRT (po modifikacijos)
Vandentalpa 23 480 t
Ilgis 174,3 m
Plotis 21,02 m
Aukštis 11,81 m
Grimzlė 9 m
Varomoji jėga garo mašina
Greitis 16 mazgų
Keleiviai 1 101+24 papildomi: pirma klasė - 323
antra klasė - 290
trečia klasė - 488
Įgula 313+41 papildomas

Admirolas Nachimovas (rus. Адмирал Нахимов, pirmasis pavadinimas – „Berlin III“) – iki 1945 m. laivas priklausė Vokietijai, paskui – TSRS. Pastatytas 1925 m. rugsėjo 17 d. Bremene[1]. 1986 m. rugpjūčio 31 d. nuskendo Juodojoje jūroje prie Novorosijsko, nusinešdamas 423 gyvybes. Per šią katastrofą žuvo 24 Lietuvos piliečiai[2].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Keleivinis laivas „Berlin III“[taisyti | redaguoti kodą]

Laivas „Berlin III“ buvo pradėtas statyti 1925 m. kovo 25 d. ir pastatytas tų pačių metų rugsėjo 17 d. Vokietijoje, Bremeno laivų statykloje. Laivas priklausė vok. Norddeutscher Lloyd kompanijai. Iki 1938 m. laivas vykdė reguliarius keleivinius reisus iš Bremeno į Niujorką. Laivas per metus atlikdavo dvylika tokių reisų.

1928 m. lapkričio 13 d. laivas „Berlin III“ prie Niujorko krantų dalyvavo skendusio keleivinio laivo „Vestris“ gelbėjimo operacijoje[3], kuris plaukė iš Niujorko į Barbadosą. Laivas priėmė 23 skendusius keleivius.

1938 m. vasarą laivas atliko paskutinį transatlantinį reisą. Keleivių pervežimas tapo nuostolingas ir laivas „Berlin III“ buvo naudojamas kruizams, o 1939 m. liepos 15 d. Vokietijos karinio jūrų laivyno įsakymu „Berlin III“ buvo pertvarkytas į laivą ligoninę ir pavadintas vok. Lazarettschiff A (Berlin).

Laivas ligoninė A[taisyti | redaguoti kodą]

„Berlin III“ buvo vienas iš aštuonių Vokietijos laivų, perdarytų į laivus ligonines. Vis šie laivai turėjo alfabetinį identifikavimo numerį. „Berlin III“ turėjo lauko pašto Nr.07520 ir vadinosi „Laivas ligoninė A“. Iki 1939 m. rugpjūčio 23 d. laivas buvo perstatytas, po ko galėjo priimti 400 ligonių bei 165 įgulos narius. Antrojo pasaulinio karo metu laivas daugiausiai plaukiojo Norvegijos teritoriniuose vandenyse.

1945 m. sausį, Berlyno nurodymu, laivas dalyvauja operacijoje „Hanibalas“ evakuojant karo pabėgėlius ir vokiečių armiją likučius iš apsuptos Liepojos. 1945 m. sausio 31 d. laivą plaukiantį iš Liepojos į Vokietiją atakavo TSRS laivas ir buvo pramuštas priekinis kairysis laivo bortas. Pasviręs laivas dar nuplaukė iki Svinoujscės (vok. Swinemünde), iš kur buvo buksyruojamas į Kylio uostą, bet 23 val. 53 min. užplaukė ant minos ir nuskendo į 18 m gylį 54°3′0″N 14°19′0″E / 54.05°N 14.31667°E / 54.05; 14.31667.

1945 m. vasario 5 d. iš laivo buvo pakelti visi vertingi įrengimai, o pats laivas paliktas.

Laivas „Admirolas Nachimovas“, 1981 m., Sočis.

Keleivinis laivas „Admirolas Nachimovas“[taisyti | redaguoti kodą]

1947 m. rugsėjo 17 d. TSRS laivą iškėlė ir pritaikė kaliniams ir tremtiniams transportuoti į Tolimuosius Rytus. Laivas buvo priskirtas Baltijos jūros laivynui Leningrade. 1949 m. laivas buvo pavadintas žuvusio Krymo kare Rusijos admirolo Pavelo Nachimovo (rus. Павел Степанович Нахимов) vardu.

1951 m. rugsėjį pradėta kapitalinė laivo rekonstrukcija VDR, kurios metu laivo talpa padidinta iki 17 053 tonų. 1957 m. gegužę laivas perduotas Odesos Juodosios jūros laivyno kompanijai (BLASCO), aptarnauti KrymoKaukazo transporto liniją. Vasaros sezono metu laivu „Admirolas Nachimovas“ iš Odesos į Batumį vidutiniškai plaukdavo apie 1 000 turistų ir pakeliui laivas užsukdavo į Sevastopolio, Jaltos, Novorosijsko bei Sočio uostus. Laivas „Admirolas Nachimovas“ buvo Juodosios jūros laivininkytės pasididžiavimas.

1962 m. Karibų krizės metu laivas „Admirolas Nachimovas“ plukdė TSRS karius į Kubą.

„Admirolo Nachimovo“ žūtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal tvarkaraštį 1986 m. rugpjūčio 31 d. laivas „Admirolas Nachimovas“ su 888 keleiviais ir 346 įgulos nariais iš Jaltos atplaukė į Novorosijską. Didžioji dalis keleivių buvo turistines keliones pirkę ukrainiečiai, moldavai, Pabaltijo ir Vidurinės Azijos respublikų piliečiai. Laivo kapitonas – V. Markovas (rus. Вадим Георгиевич Марков).

22 val. vietos laiku laivas apsisuko uosto akvatorijoje ir 9 mazgų greičiu išplaukė iš uosto. Tuo pačiu metu nuo Bosforo sąsiaurio pusės, link Novorosijsko uosto, 11,5 mazgų greičiu plaukė krovininis laivas „Piotras Vasiovas“. Laivas, vadovaujamas kapitono V. Tkačenkos (rus. Виктор Иванович Ткаченко), iš Kanados plukdė grūdus. Kapitonas buvo perspėtas, kad iš Novorosijsko uosto išplaukė keleivinis laivas „Admirolas Nachimovas“ ir šis pažadėjo praleisti jį.

23 val. „Admirolas Nachimovas“ kapitonas uždavęs reikiamą laivo kursą ir greitį paliko kapitono tiltelį ir grįžo į kajutę. Laivo valdymą paliko antrajam pavaduotojui A. Čudnovskiui, kuris vizualiai stebėjo aplinką. Po 5 min. pastebėjęs, kad laivai pavojingai artėja, A. Čudnovskis susisiekė su laivu „Piotras Vasiovas“ ir dar kartą patikslino laivų prasilenkimo sąlygas.

23 val. 10 min. vizualiai matydamas, kad „Piotras Vasiovas“ vis tiek artėja, A. Čudnovskis įsakė laivą pasukti 5°, paskui dar 10° į kairę ir per UTB siųstuvą „Piotro Vasiovo“ kapitonui sušuko – Visu greičiu atgal!, bet 23 val. 12 min. įvyko laivų susidūrimas.

Sugrįžęs laivo kapitonas V. Markovas įsakė laivą pasukti kranto link, bet laivas tapo nevaldomu, dingo elektra ir nebuvo galima perduoti SOS signalo. „Piotras Vasiovas“ iki susidūrimo sugebėjęs sumažinti laivo greitį iki 5 mazgų įsirėžė stačiu kampu į priekinį „Admirolo Nachimovo“ dešiniojo borto vidurį. Laivai iš inercijos dar judėjo ir besisukdami padidino pramuštą mašinų ir katilinės skyrių zonoje skylę iki 80 m². Nuo Novorosijsko laivas buvo nuplaukęs 15 km, o krantas buvo už 4 km 44°36′15″N 37°52′35″E / 44.60417°N 37.87639°E / 44.60417; 37.87639 [4].

Laivas pradėjo virsti į dešinę, pagrindinis apšvietimas dingo, žmones apėmė panika. Avarinis generatorius dirbo tik 2 min. ir žmonės nespėjo palikti apatinių kajučių. Laivas labai greitai pasviro 45° kampu, todėl tapo sunku vaikščioti. Po 7 min. laivas pasviro 60° ir nuskendo.

Tuo metu iš uosto pasitikti krovininio laivo „Piotras Vasiovas“ išplaukė locmanų laivas LK-90. Pamatęs pasvirusį „Admirolą Nachimovą“, laivo kapitonas pranešė apie įvykusią katastrofą uosto budinčiajam. 23 val. 35 min. locmano laivas jau pradėjo gelbėjimo darbus.

Viso gelbėjimo darbuose dalyvavo 64 laivai ir 20 sraigtasparnių. Darbus apsunkino pakilęs vėjas ir 2 m aukščio bangos. Iš laive buvusių 1234 žmonių žuvo 359 keleiviai ir 64 įgulos nariai.

Tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS vyriausybė sudarė komisiją dėl laivo „Admirolas Nachimovas“ katastrofos. Buvo nustatyta, kad laivo „Piotras Vasiovas“ kapitonas V. Tkačenka pažeidė navigacijos taisykles ir buvo nuteistas 15 metų, o laivo „Admirolas Nachimovas“ kapitonas V. Markovas – 4 metus kalėjimo. Po šešerių metų Ukrainos ir Rusijos prezidentų įsakymu abu buvo paleisti į laisvę.

Laivas iki šiol yra 45 m gylyje Cemesо įlankoje.

Įdomūs faktai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1986 m. rugpjūtį laivui „Admirolas Nachimovas“ buvo paskutinis reisas. Rugsėjo 5 d., pasibaigus kruizui, jis turėjo būti atiduotas metalo laužui.
  • Visi laivai anksčiau turėję Nachimovo vardą skendo: 1897 m. Rusijos krovininis laivas „Nachimovas“ paskendo prie Turkijos krantų. 1905 m. Rusijos-Japonijos kare Japonija paskandino Rusijos kreiserį „Admirolas Nachimovas“. TSRS lengvasis kreiseris „Červona Ukraina“ (originalus pavadinimas – „Admirolas Nachimovas“) buvo paskandintas 1941 m.

Laivo specifikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kategorija „BERLIN“ iki rekonstrukcijos „ADMIROLAS NACHIMOVAS“ po rekonstrukcijos
Tonažas 15 286 tonos 17 053 tonos
Laivo ilgis 174 metrai 174 metrai
Laivo plotis 21,02 metrai 21,02 metrai
Greitis 16 mazgų 16 mazgų
Vietų keleiviams 1 108 1 101 + 24 ekstra keleiviai
Įgula 326 313 + 41 ekstra įgulos nariai

Šaltinis 1925 m. „Berlin III“ techniniai duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.feldgrau.com/hs-berlin.html Laivas–ligoninė A (Berlin III)
  2. http://admiral-nakhimov.net.ru/pass.htm Žuvusiųjų sąrašas (Rusų kalba)
  3. http://www.bluestarline.org/lamports/vestris_disaster_1.html Laikraščiai apie laivo „Vestris“ katastrofą
  4. Susidūrimo schema (Rusų kalba)