Adi Granthas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Adi Granthas (pandžabų kalba Adi Granth – pirmapradė knyga) – Indijos sikhų šventraštis, sudarytas iš maždaug 6000 himnų, sukurtų sikhų guru ir įvairių ankstyvųjų ir viduramžių šventųjų, priklausiusių skirtingoms religijoms ir kastoms.

Dar vadinamas Knyga viešpačiu (Granthu Sahibu), taip pat Guru Granthu, nes dešimtasis sikhų guru paskelbė, kad po jo mirties sikhų dvasiniu mokytoju bus ne jo įpėdinis, o Adi Granthas. Šis šventraštis yra pagrindinis garbinimo objektas sikhų šventyklose (gurdvaruose). Jis rituališkai atverčiamas ryte, nakčiai užverčiamas ir padedamas.

Pirmąją kanoninę šventraščio redakciją 1604 m. Amritsare sudarė penktasis sikhų guru Ardžunas, įtraukęs savo paties (2218), pirmtakų Nanako (974), Angado (62), Amardaso (907), taip pat bhagatų (hinduistų ir musulmonų šventųjų) Namdevo, Ravidaso ir Kabyro himnus bei keletą Pandžabo musulmonų mistiko Farido (XIII a.) poemų.

1704 m. paskutinysis (dešimtasis) sikhų guru Gobindas Singhas Adi Granthą dar papildė savo pirmtako Tegho Bahaduro himnais.

Šventraštis suskirstytas į 31 dalį (vadinamąsias ragas), pagal kurias giedami himnai. Didžioji jų dalis parašyti pandžabų ir hindi kalbomis, yra maratų, persų ir arabų kalbų žodžių.[1]

Yra bent trys Abi Grantho redakcijos, kiek besiskiriančios viena nuo kitos. Versija, kurią sikhai laiko autentiška, kaip teigiama, buvo peržiūrėta Gobindo Singho.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Adi Granthas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. http://www.interfaith.org/sikhism/