Adatinė
Adatinė – archeologinis radinys, dėžutė adatoms laikyti, archeologinių tyrimų metu randama įkapėse.
Paprotį adatinę dėti į kapą XI a. – XII a. iš Skandinavijos perėmė Rytų Baltijos kraštai – pirmiausia lyviai, vėliau – latviai ir lietuviai. Adatinės kartais su adatomis buvo dedamos į moterų kapus ir skiriamos pomirtiniam siuvimui. Lietuvoje žinoma apie 40 adatinių iš daugiau, kaip 20 radimo vietų. Rasta XV a. – XVI a. geležinių, žalvarinių (Šlapgirės kapinynas), kaulinių (Jakštaičių-Meškių kapinynas, Bubių piliakalnis), odinių adatinių.
Žalvarinės adatinės dažniausiai gamintos iš dviejų išgaubtų trapecijos formos kraštuose sukniedytų plokštelių. Aukštis 5,4-8,2 cm, plotis apačioje 1,5-3,1 cm, viršuje – 3,6-5,8 cm. Viena adatinių pusė kartais ornamentuota. Viduje prikimšta vilnonio audinio ir odos adatoms įsmeigti. Rečiau vėlyvuosiuose kapinynuose aptinkama kaulinių adatinių. Jos kiauravidurės, į apačią smailėjančios, skersmuo viršuje 1,6-2,4 cm, apačioje apie 1,3-1,8 cm, ilgis 7–9 cm, puoštos skersiniais ranteliais. Kaulinės adatinės dažniau aptinkamos Žemaitijoje, žalvarinės trapecinės – Rytų Aukštaitijoje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Saulė Urbanavičienė. Adatinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 80 psl.