Acidozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Acidozė – organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, kai parūgštėja kraujas ir/ar kiti organizmo skysčiai (pH<7,35).

Acidozė prasideda, kai už ląstelės ribų esančiuose skysčiuose ir kraujyje susikaupia per daug rūgščių arba organizmas netenka daug šarmų. Tai gali įvykti dėl maitinimosi daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčiu maistu, ilgo badavimo.

Metabolinė acidozė prasideda sutrikus medžiagų apykaitai (pvz., sergant cukriniu diabetu, kepenų ciroze, esant inkstų nepakankamumui, ilgai viduriuojant, apsinuodijus antifrizu, aspirinu).

Respiracinė acidozė prasideda, kai prislopinamas kvėpavimo centras (pvz., apsinuodijus kai kuriais raminamaisiais vaistais), nusilpsta kvėpuojamieji raumenys (pvz., po poliomielito), sumažėja plaučių alveolių plotas (pvz., sergant bronchektazine liga, arba plaučių emfizema, t.p. esant širdies nepakankamumui), pro plaučius pašalinama mažiau anglies dioksido ir jis kaupiasi organizme.

Stiprios acidozės metu ligonis dažnai ir giliai alsuoja, jį pykina, dažniau plaka širdis, pritemsta sąmonė; vėliau gali įvykti koma.