Achilo sausgyslė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Achilo sausgyslė

Achilo sausgyslė – blauzdos trigalvio raumens bendroji sausgyslė.

Achilo sausgyslė (arba dar žinoma kaip kulnakaulio sausgyslė), yra kojos užpakalinės pusės sausgyslė. Ji tvirtina padinį raumenį su dvilypiu raumenimi (m. gastrocnemius) ir plekšniniu raumenimi (m. soleus) prie kulnakaulio gumburo užpakalinės dalies viršumi.

Anatomija[taisyti | redaguoti kodą]

Achilo sausgyslė ištiesina 3 raumenis apatinėje kojos dalyje: abi dvilypio raumens dalis ir plekšninį raumenį. Žmogaus kūne ši sausgyslė eina per kulkšnies priekį. Tai storiausia ir tvirčiausia sausgyslė kūne. Ji yra apie 15 cm ilgio ir prasideda prie blauzdos vidurinės dalies ir turi mėsingų pluoštų ant savo priekinio paviršiaus beveik iki pat apačios galo. Palaipsniui tampanti sutraukta apatinėje dalyje, ji yra prisitvirtinusi prie kulnakaulio užpakalinės dalies viduryje esančio paviršiaus. Sausgyslė praplatėjusi prie apatinės dalies, todėl jos siauriausia dalis yra apie 4 cm aukščiau prisitvirtinimo dalies. Ji padengta odele ir fascijos juostele. Ten, kur ji matoma už kaulo, plyšys tarp sausgyslės ir kaulo yra užpildytas jungiamuoju audiniu ir riebaliniu audiniu. Palei jos visą šoninę (lateralinę) pusę, bet ne paviršiuje, yra mažoji poodinė kojos vena. Achilo raumens susitraukimai priklauso nuo S1 stuburo nervo šaknies. Achilo sausgyslė atlaiko 3,9 kartus didesnį tempimą už kūno svorį vaikštant ir 7,7 kartus didesnį tempimą bėgant.

Nomenklatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausiai žinomas šios sausgyslės paminėjimas kaip Achilo sausgyslė, buvo 1699 m., kai olandų anatomas Filipas Verhejenas ją aprašė savo veikale „Corporis Humani Anatomia“ („Žmogaus kūno anatomija“), XV skyriuje, 328 puslapyje. Jis aprašė šios sausgyslės vietą ir pavadino ją „Achilo laidu“.

Achilo kulno vardas kilęs iš graikų mitologijos. Achilo motina nimfa Tetidė gavo savo sūnaus mirties pranašystę. Tai išgirdus, ji panardino savo sūnų į Stikso upę, kad jį apsaugotų. Tačiau, ji laikė jį už kulno, todėl ši kūno vieta nebuvo panardinta ir liko pažeidžiama. Per Trojos karą, Achilas buvo sužeistas, toje vietoje, kuri liko pažeidžiama, Pario šauta strėle, kuri jį nužudė. Sakoma, kad tame pačiame kare Achilas perpjovė Hektorui sausgysles prie kulno, todėl Hektoras mirė.

Sausgyslės vaidmuo traumatologijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai pasitaikančios traumos, susijusios su Achilo s., yra sausgyslės patempimai, plyšimai, tendinozės. Tendinozės – tai sausgyslės skausmas arba sustandėjimas dėl persidirbimo. Buvo manoma, kad patempimai sukeldavo sausgyslės skausmus, tačiau devintame praeito amžiaus dešimtmetyje mokslininkai nevisada rasdavo patempimo pėdsakų, kai pacientai skųsdavosi Achilo s. skausmais. Achilo s. plyšimai dažniausiai pasitaiko sportuojant, kai staigiai įsitempia Achilo s., pavyzdžiui, sprinte. Achilo s. plyšimai būna daliniai arba visiški (po pastarojo būtina operacija). Kai kada pasitaiko įgimta sausgyslės yda (vad. arklio pėda), kai dėl per trumpos sausgyslės pėda būna sulenkta, pasistiebusi. Dažniausiai dėl smūgio ar pervarginimo baleto artistams ar sportininkams ji gali įtrūkti, nutrūkti arba atitrūkti nuo kulnakaulio.

Gydant pažeistą sausgyslę, ligonis turi ramiai gulėti, nejudinti pažeistos vietos. Dėl reumato, virusinės ligos arba nuo nepatogios avalynės gali prasidėti kulninės sausgyslės tepalinio maišelio uždegimas, kuris sukelia sausgyslės skausmą (achilalgiją).

Pažeidimų priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pradinė pažeidimų priežiūra daugiausia neoperacinė. Ortopedai gali suteikti ankstyvą palengvėjimą, koreguodami sausgyslės gijimą. Nesteroidinių ir priešpatempiminių vaistų (NSAID) paprastai vengia, nes paprastus pažeidimus jie tik pakomplikuoja, tačiau retais atvejais jie tinka gydyti Achilo s. patempimus. Labai rekomenduojama fizioterapija, kai daromi tempimo pratimai prieš blauzdos pasipriešinimą. Naudojami ir pediatriniai įtvarai arba pagalvėlės kulnui. Pagal medicinos daktaro Hakano Alfredsono straipsnius ir Švedų klinikų asociaciją, skausmas Achilo s. patologijoje atsiranda iš nervų, susijusių su neo-kraujotaka ir gali būti efektyviai išgydomi su 1-4 mažomis sklerozantinių vaistų injekcijomis. Savo mokslinio darbo apsigynime, dr. Hakanas Alfredsonas parodė, kad 19 iš 20 jo pacientų buvo sėkmingai išgydyti skleroterapijos. Achilo s. plyšimo atveju, yra 3 pagrindiniai gydymo būdai: atviras ir perkutatinė operacijos arba neoperaciniai metodai. Priklausomai nuo traumos sunkumo, Achilo s. gijimas gali užtrukti nuo 12 iki 16 mėnesių.

Vaizdinės išvados[taisyti | redaguoti kodą]

Achilo s. degeneracija (tendinozė) paprastai nustatoma su MRT (magnetinio rezonanso tomografija) arba ultragarso metodu. Abiejais atvejais, sustorėjusi sausgyslė gali parodyti patempimo arba uždegimo atvejį. Sausgyslėje, padidėjusi kraujo tėkmė, sausgyslės pluoštų dezorganizacija ir dalinio sustorėjimo įtrūkimai gali būti aiškiai atpažinti. Achilo s. uždegimai paprastai dažnai būna vidurinėje sausgyslės dalyje, tačiau gali būti ir jungtyje su kulnakauliu, kur tai žinoma kaip entezopatija. Nors entezopatija gali būti laikoma priklausoma nuo amžiaus, tačiau tai labiau susiję su kai kai kuriais artrito atvejais. Achilo s. tendinozė laikoma rizikos faktoriu blauzdos raumenų trūkimams.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

  • G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žūkienė Žmogaus anatomija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]