Modulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Absoliutinė vertė)
Funkcijos y=|x| (arba y=abs(x)) grafikas realiųjų skaičių aibėje

Matematikoje realaus skaičiaus absoliutus dydis (arba modulis) – skaičiaus vertė be skaičių lydinčio ženklo. Tarkim, absoliuti vertė (modulis) skaičių 4 ir -4 yra vienoda ir lygi 4.

Skaičiaus modulis (absoliuti vertė) matematikoje yra žymimas simboliu Kompiuterinėse programose funkcija, atliekanti modulio radimą, dažniausiai yra žymima abs().

Matematikoje absoliutaus dydžio sąvoka yra apibendrinama ir taikoma ne tik realiems skaičiams bet ir kompleksiniams, kvarternijonams, Klifordo skaičiams, vektoriams, tenzoriams bei kitiems skaičių teorijos objektams. Modulio sąvoka, tiek fizikoje, tiek matematikoje, yra labai susijusi su amplitudės, atstumo bei normos sąvokomis .

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Absoliutus realaus skaičiaus dydis yra gaunamas atmetus ženklą. Geometriškai absoliutus dydis reiškia atstumą iki duoto taško nuo atskaitos pradžios (nulio).[1] Realiajam skaičiui galioja:

Kompleksiniai skaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi kompleksiniai skaičiai nėra išrikiuoti, jiems absoliutaus dydžio apibrėžimas netinka, tačiau geometrinė absoliutaus dydžio interpretacija kaip atstumas nuo 0 gali būti apibendrinta. Kompleksinio skaičiaus absoliutus dydis apibrėžiamas kaip Euklidinis atstumas kompleksinėje plokštumoje nuo jį atitinkančio taško iki pradžios taško. Tai galima apskaičiuoti panaudojant Pitagoro teoremą.

čia ir yra realieji skaičiai, kompleksinio skaičiaus modulis yra žymimas ir apskaičiuojamas pagal formulę:[2]
čia ir atitinkamai žymi tikrąją ir menamąją skaičiaus dalis. Kai menamoji dalis yra lygi nuliu, šis apibrėžimas tampa su realaus skaičiaus modulio apibrėžimu.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keletas modulio savybių:[3]

  1. ;
  2. ;
  3. ;
  4. .

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 124 p. ISBN 5-430-03617-X
  2. González, Mario O. (1992). Classical Complex Analysis. CRC Press. p. 19. ISBN 9780824784157.
  3. Vidmantas Pekarskas. Diferencialinis ir integralinis skaičiavimas. 1 dalis. – Kaunas: Technologija, 2005. – 25 p. ISBN 9986-13-416-1