Abrazija (geologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Abrazijos nugludinta uoliena

Abrazija – reiškinys, kai judančios dalelės dilina kietą kūną. Abraziją kaip geologinį reiškinį sukelia vanduo (srovės ir bangos), vėjas, judantys ledynai.

Pagal šį reiškinį medžiagos, technologijose naudojamos kietų paviršių šveitimui, dilinimui ir panašiam apdorojimui, vadinamos abrazyvais.

Vandens sukelta abrazija[taisyti | redaguoti kodą]

Tokią abraziją dažniausiai sukelia bangos ir srovės. Daužydamos klifus bangos suspaudžia orą uolienų plyšiuose, o oras besiplėsdamas vėl gali sutrupinti uolieną. Bangos didele jėga sviedžia į klifus paplūdimio smėlį bei akmenis ir brūžina uolieną. Ten, kur bangos susiduria su kyšuliais, jos užlinksta ir visą ardomąją jėgą atiduoda ne paplūdimiui, bet kyšuliams. Bangos, atriedančios į krantą kampu, priverčia nešmenis judėti išilgai kranto, ir apardyta medžiaga nunešama nuo kyšulio gretimų paplūdimių link. Į paviršių pakilęs gruntinis vanduo ir žemės paviršiuje tekantys vandenys irgi pamažu pragraužia kanalus pro kyšulį.

Abrazijos sudarytos formos[taisyti | redaguoti kodą]

Kyšuliuose, kuriuose veikia bangos, tam tikra tvarka atsiranda įvairių savitų darinių. Pirmiausia kyšulių šonuose esančių klifų papėdėje susiformuoja urvai, paprastai išilgai tarp plyšių ir sprūdžių. Bangos pamažu gilina ir platina urvus, kol šie įsiskverbia tiesiai pro kyšulį ir suformuoja arką. Vėliau arkos viršus nugriūva – lieka uolos stulpas, vadinimas atlikuonimi. Išilgai klifų riedančios bangos išgraužia klifų papėdę. Taip atsiranda horizontali platforma jūros lygyje, vadinama bangų gremžtine platforma, kuri šiek tiek apsaugo nuo tolesnės abrazijos išsklaidydama bangų energiją. Tektoninis antsprūdis kartais trumpam iškelia sausumą ir tada ji apardoma iki kelių bangų išgremžtų platformų, kurios vadinamos jūrinėmis terasomis.