Ačintjabhedabheda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ačintjabhedabheda (skr. acintya bhedābheda – nesuvokiamas tapatumas/netapatumas) – viduramžių Indijos mistiko Čaitanjos mokymu pagrįsta sistema, išplėtota gosvamio Džyvos ir filosofo vaišnavo Baladevos Vidjabhušanos.

Ačintjabhedabhedoje sielos ir Brahmano santykis nusakomas kaip galios ir galios savininko tapatumas/netapatumas. Mokymas skiria tris Dievo galias: vidinę – Dievą, išorinę – pasaulį, tarpinę – laisvų individualių sielų, besirenkančių tarp pirmų dviejų. Ačintjabhedabhedos soteriologija grindžiama ekstaziška meile ir atsidavimu (bhaktis).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ačintjabhedabheda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001