2011 m. Egipto revoliucija

2011 m. Egipto revoliucija
Demonstrantai Kairo Tahriro aikštėje, 2011 m. vasario 8 d.
Data 2011 m. sausio 25 d. – 2011 m. vasario 11 d. Laikas Vieta Egiptas Aukos Žuvusiųjų revoliucijos metu: 846 Žuvusiųjų po revoliucijos: 300+

Tūkstančiai protestuotojų Tahriro aikštėje gegužės 27 d.

Sudegintas armijos sunkvežimis. Balandžio 9 d.

2011 m. Egipto revoliucija arba Sausio 25-osios revoliucija (arab. ثورة ٢٥ يناير = Thawrat khamsa wa-ʿišrūn yanāyir), – sukilimas Egipte, prasidėjęs 2011 m. sausio 25 d. Jo metu nuverstas ilgus metus trukęs prezidento Hosnio Mubarako valdymas. Ši revoliucija yra „Arabų pavasario“ – revoliucijų ir sukilimų serijos Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse – dalis.

Priežastys revoliucijai buvo didelė nedarbas, išaugęs skurdas, korupcija, pasipiktinimas prezidento H. Mubarako autokratiniu valdymu, maža visuomenės įtaka politiniame gyvenime. Pretekstas sukilimui tapo sėkmingos Tuniso revoliucijos pavyzdys, kuomet 2011 m. sausio 14 d. buvo nuversta Zino el Abidino Ben Ali valdžia.

Nuo 2011 m. sausio 25 d. valdžia pasipiktinę žmonės ėmė rinktis į centrines Kairo ir kitų Egipto miestų gatves, reikalaudami prezidento atsistatydinimo. Nors pirmieji protestai buvo gana taikūs, netrukus prasidėjo riaušės, policijos ir protestuotojų susirėmimai. Pasinaudojus susidariusia padėtimi pradėtos plėšti parduotuvės, prasidėjo pabėgimai iš kalėjimų. Hosnis Mubarakas atsisakė atsistatydinti ir įvedė vis gausesnes karines pajėgas į miestus. Taip pat iškilo grupuotės, remiančios prezidento valdžią, ir pradėjo kovą prieš sukilėlius. Sukilimo mastas nemažėjo, kasdien žmonės rinkosi į centrinę Tahriro aikštę Kaire ir kituose miestuose reikalaudami prezidento H. Mubarako kuo greičiau atsistatydinti. 2011 m. vasario 11 d. buvo paskelbta apie prezidento atsistatydinimą, šalyje prasidėjo visuotinis šventimas.

2011 m. vasario 13 d. Egipto aukščiausioji taryba paleido parlamentą, suspendavo konstituciją ir paskelbė perimanti šalies valdžią pusei metų, kol bus surengti nauji rinkimai. Protestų banga šalyje nuslūgo, buvo tikimasi greitų permainų. 2011 m. kovo 5 d. protestuotojai įsiveržė į Valstybės saugumo žvalgybos pastatą, tikėdamiesi rasti dokumentus, įrodančius kriminalinę žvalgybos veiklą H. Mubarako valdymo metais. 2011 m. kovo 19 d. referendumu priimta nauja konstitucija.

Koptų protestuotojai.

Nepasitenkinimas karine taryba vis labiau augo ir balandžio 1 d. surengtas didelis protestas, raginantis greičiau atiduoti valdžią civiliams bei nuteisti prezidentą H. Mubaraką ir jo pareigūnus. Gegužės 27 d. įvyko didžiausias protestas po H. Mubarako nuvertimo, buvo reikalaujama nutraukti teismo procesus protestuotojams, greičiau imtis reformų.

Protestai, riaušės, susirėmimai tarp sukilėlių ir valdžios Kaire ir dalyje kitų šalies miestų tebesitęsia iki šių dienų, nes karinė valdžia delsia atiduoti valdžią civiliams ir surengti naujus rinkimus.

Revoliucijos metu žuvo ~850 žmonių (dauguma – protestuotojai), ~6000 žmonių sužeista, 6 žmonės protestuodami susidegino. Daugiausia žmonių žuvo Kaire, Aleksandrijoje ir Suece.

2011 m. Egipto revoliucijos varomąja jėga tapo egiptiečių jaunimas, daugiausia susikooperavęs per socialinius tinklus „Facebook“ ir „Twitter“. Revoliucija pasižymėjo savo sekuliarizmu ir religine vienybe tarp musulmonų bei krikščionių, aktyviu moterų dalyvavimu.