2008–2009 m. pasaulio maisto kainų krizė
2008-2009 m. pasaulio maisto kainų krizė pasireiškė dramatišku pasaulinių maisto kainų augimu, kurios pagilino socialinį bei ekonominį nestabilumą daugelyje valstybių. Nuo 2006 m. iki 2008 m. vidutinė ryžių kaina pasaulyje pakilo 217 %, kviečių – 136 %, kukurūzų – 125 %, sojos pupelių – 107 %. [1] Dėl tokių maisto kainų pokyčių yra tebediskutuojama, tačiau pagrindine priežastimi yra nurodoma sisteminiai pokyčiai žemdirbyste besiverčiančiose šalyse, kurių pagrindine priežastimi laikoma naftos kainų augimas. Jos pabrangino trąšas, maisto transportasvimą ir visą žemdirbystės industriją. Kitomis svarbiomis priežastimis nurodoma ir didėjantis biokuro vartojimas, pasaulio populiacijos augimas ir didėjantis poreikis produktams, dirvos ir produktyvumo praradimai. Pasaulio Banko vertinimu, energijos ir trąšų brangimas lėmė tik 15 % kainų šuolio, o biodegalų įtaka sudarė 75%. [2] 2009 m. birželio mėn. badaujančiųjų skaičius Žemėje pasiekė rekordinį skaičių - 1,2 milijardo žmonių, pareiškė JT maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis sekretorius Žakas Diufas. Nors 2008 m. paibaigoje maisto produktų kainos pasaulyje ėmė smarkiai kristi, tačiau 2011 m. jos vėl pasiekė naujas aukštumas.
Turinys |
[taisyti] Priežastys
[taisyti] Maisto kainų spiralė
Maisto infliaciją kursto daugiau jėgų, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma – tai augančios naftos kainos: brangsta kuras, reikalingas žemės ūkio technikai dirbti, maistui gabenti, o labiausiai – trąšoms gaminti. Apkarpytos subsidijos maisto pramonei, ypač ES, taip pat minimos tarp stiprių ilgalaikių veiksnių. Ariamos žemės ir gėlo vandens išteklių ribos, spaudžiamos augančio burnų skaičiaus – 2025-aisiais jų bus 8 mlrd. – irgi brangina maistą, tačiau ne tiek, kiek pastangos kovoti su klimato šilimu. Ši lazda grasina skaudžiai tvoti žmonijai kitu galu.
[taisyti] Biokuru sotus nebūsi
Aukštyn šuoliuojančios naftos kainos ir klimato katastrofos baimė skatina plėsti biokuro gamybą. Tai per metus dvigubai pabrangino vieną iš pagrindinių žaliavų – palmių aliejų, o šis paskatino brangti kitus augalinius riebalus. Be to, JAV per kelerius metus biodyzelinui gaminti skyrė 40 mln. tonų kukurūzų – apie 4% pasaulinio stambiagrūdžių derliaus. Iš dalies dėl to kukurūzai per pastaruosius metus pabrango 31%, kviečiai, taip pat plačiai naudojami bioetanoliui gaminti, – 130%. PMP ragina vyriausybes „labiau paisyti sąsajų tarp biokuro gamybos plėtros ir maisto atsargų dydžio“.
[taisyti] Pustuščiai aruodai
Pasaulinės maisto atsargos dabar mažiausios per 30 metų. PMP skaičiuoja, kad susiklosčius ypatingai padėčiai jų teužtektų 53 dienoms, palyginti su 169 dienomis 2007-aisiais. Aruodus ištuštino menkesnis derlius JAV ir ES, sausra Australijoje bei atšiauri žiema Kinijoje. Prastas oras ir ribotas tiekimas paskatino ryžių kainą pasiekti 20 metų rekordą ir sukėlė pavojų 2,5 mlrd. Azijos gyventojų, kuriems ryžiai – raciono pagrindas. Didžiausi ryžių eksportuotojai ėmė riboti eksportą, kad aprūpintų savo rinkas ir pažabotų kainas. Bado Azija neregėjo jau tris dešimtmečius, todėl maisto kainų šuolis sukėlė neramumų. Afganistanas: 2,5 mln. afganų negali įpirkti kviečių, kurie 2007-aisiais pabrango daugiau kaip 60%. Bangladešas: ryžiai per pastaruosius tris mėnesius pabrango 25–30%. 2007-aisiais jų kaina išaugo maždaug 70%. Salvadoras: kaimo bendruomenės perka 50% mažiau maisto, negu už tuos pačius pinigus pirko prieš 18 mėnesių. Burkina Fasas, Kamerūnas, Marokas ir Senegalas: pyktis dėl augančių maisto kainų jau pratrūko riaušėmis.
[taisyti] Keičiasi valgymo įpročiai
Ekonomikos plėtra ir gyventojų pajamų augimas besivystančiose valstybėse laikomas vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių staigiai padidėjusią maisto produktų paklausą. Šios šakos čempionais laikomi Kinijos ir Indijos gyventojai, kurių valgymo įpročiai keitėsi radikaliai. Jau vien tai keičia pasaulio maisto rinkos struktūrą, nes šiose šalyse gyvena beveik trečdalis pasaulio gyventojų. Problema ta, kad augant mėsos ir pieno vartojimui, neišvengiamai didėja paklausa ir pašariniams grūdams.
