10 eurų banknotas
| (Euro zona ir ES institucijos) | |
|---|---|
| Vertė: | 10 eurų |
| Ilgis: | 127 mm |
| Plotis: | 67 mm |
| Apsaugos požymiai: | Holograma, EURion žvaigždynas, vandens ženklas, blizgi juosta, paviršiaus nelygumai, apsauginis siūlelis, brūkšninis kodas ir serijos numeris. |
| Medžiaga: | Medvilnės pluoštas |
| Spausdinimo metai: | 1999 - 2012 (1 serija) 2013- (Europos serija) |
| Aversas | |
.png) | |
| Dizainas: | Romaninės architektūros arka |
| Dailininkas: | Reinhold Gerstetter |
| Sukūrimo data: | 2014 m. rugsėjo 23 d. |
| Reversas | |
.png) | |
| Dizainas: | Romaninės architektūros tiltas ir Europos žemėlapis |
| Dalininkas: | Reinhold Gerstetter |
| Sukūrimo data: | 2014 m. rugsėjo 23 d. |
Dešimties eurų banknotas (10 € arba 10 Eur,[1] užsienyje – €10) – antras mažiausios vertės euro popierinis pinigas po penkių eurų banknoto. Jis naudojamas nuo euro įvedimo (grynaisiais pinigais) 2002 m. Banknotas naudojamas 23 šalyse, kur tai yra vienintelė valiuta (apie 338 milijonai žmonių).[2]
Ši kupiūra yra antra pagal matmenų dydį (127×67 mm), o jos pagrindinė spalva – raudona. Dešimties eurų banknotai vaizduoja romaninės architektūros tiltus ir arkas (XI-XII a.).
Dešimties eurų kupiūros turi sudėtingus apsaugos požymius, kurie įrodo autentiškumą (pavyzdžiui: vandens ženklai, nematomas rašalas, hologramos ir mikrotekstas). 2018 m. sausio mėn. Euro zonos apyvartoje buvo apie 2 359 096 495 vnt. dešimties eurų kupiūrų.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Euras buvo įvestas 1999 m. sausio 1 d. ir tapo valiutai daugiau nei 300 milijonų žmonių. Pirmus trejus metus tai buvo „nematoma“ valiuta, naudota tik sąskaitose. Grynieji pinigai į apyvartą išleisti 2002 m. sausio 1 d. Jie pakeitė 12 euro zonos šalių nacionalinius banknotus ir monetas.
Pasikeitimo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasikeitimo laikotarpis, per kurį senieji banknotai ir monetos buvo pakeisti į eurus, truko apie du mėnesius (2002 m. sausio 1 – 2002 m. vasario 28). Oficiali data, kada nacionalinė valiuta nustoja būti legali atsiskaitymo priemone, kiekvienoje šalyje buvo vis kitokia. Greičiausiai laikotarpis baigėsi Vokietijoje, kur markė nebegaliojo jau 2001 m. gruodžio 31, nors pasikeitimo laikotarpis dar tęsėsi du mėnesius. Net po pasikeitimų laikotarpio senos valiutos yra priimamos į nacionalinius centrinius bankus terminu nuo 10 metų iki visam laikui.
Pokyčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
.jpg)
Banknotuose, išleistuose prieš 2003 m. lapkritį, buvo pirmojo Europos Centrinio Banko prezidento Wim Duisenberg parašas. 2003 m. lapkričio 1 prezidentu tapo Jean-Claude Trichet. Nuo tada banknotuose yra jo parašas. Kupiūros, išleistos po 2012 m. kovo turi trečiojo Europos Centrinio banko prezidento Mario Draghi parašą.
2014 m. į apyvartą išleisti antrosios serijos („Europa“) banknotai. Jie yra šiek tiek pakeisto dizaino ir padidinto saugumo banknotai.[4]
Dizainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dešimties eurų banknotas yra antra mažiausia kupiūra (127×67 mm) ir pagrindinės spalvos yra raudona ir jos atspalviai. Visuose euro popieriniuose piniguose yra pavaizduoti skirtingų Europos istorinių epochų tiltai, arkos ar tarpduriai; tuo tarpu penkių eurų kupiūrose atsispindi Romaninė epocha (XI–XI a). Originaliuose Robert Kalina banknotuose pavaizduoti konkretūs paminklai, tačiau dėl politinių priežasčių nuspręsta vaizduoti tik bendrinius epochos pavyzdžius.
Kaip ir visuose banknotuose, dešimties eurų kupiūroje yra užrašyta vertė, pavaizduota ES vėliava, ECB prezidento parašas, minėto banko inicialai ES kalbomis, ES teritorijos, žvaigždės iš ES vėliavos ir dvylika apsaugos požymių, surašytų žemiau.
Apsaugos požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Holograma; pakreipus banknotą turi būti matomas holograminio paveikslėlio, esančio tarp vertės skaičiaus ir lango ar arkos, pokytis, o fone – visų vaivorykštės spalvų koncentriniai žiedai, sudaryti iš mikro-raidžių, judančių iš centro į kraštus.
- EURion žvaigždynas.
- Blizgi juosta; pakreipus banknotą turėtų būti matoma blizgi juosta su vertės skaičiumi ir euro ženklu joje.
- Vandens žeklas; atsiranda padėjus banknotą priešais šviesą.
- Paviršiaus nelygumai; specialus spausdinimo metodas paverčią rašalą pagrindiniame paveikslėlyje iškilusiu (raidės ir vertės skaičiai banknoto averse). Tam, kad pajustum nelygumus, reikia pirštu švelniai perbraukti per juos.
- Ultravioletinis rašalas.
- Mikrotekstas; daugelyje banknoto vietų yra išspausdintas mikrotekstas, pavyzdžiui, viduje žodžio „EYPΩ“ (graikiškai EURAS). Tam, kad pamatytum tekstą, reikia didinamojo stiklo. Tekstas nėra susiliejęs.
- Apsauginis siūlelis; siūlelis yra pritvirtintas banknoto popieriuje. Laikant kupiūrą prieš šviesą, siūlelis matomas kaip tamsi juostelė.
- Skylutės; laikant banknotą prieš šviesą, hologramos vietoje turėtų persišviesti ženklas €. Taip pat turėtų būti matomi maži skaičiai, nurodantys vertė.
- Šiurkštus paviršius; pinigai pagaminti iš medvilnės pluošto, todėl banknotai turėtų būti šiugždus ir kieti, o ne gležni ir panašūs į vašką.
- Brūkšninis kodas.
- Serijos numeris.
Apyvarta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. sausį Euro zonoje cirkuliavo apie 2 359 096 495 vnt. dešimties eurų banknotų.[3] Tai yra maždaug 23 590 964 950 Eur vertės banknotai. Europos Centrinis bankas atidžiai stebi euro monetų ir kupiūrų apyvartą ir kiekį. Eurosistemos užduotis yra užtikrinti produktyvų ir sklandų euro banknotų tiekimą ir išlaikyti jų vientisumą visoje Euro zonoje.
Poveikis aplinkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europos Centrinis Bankas, kaip draugiška aplinkai institucija, stengiasi gudriai panaudoti gamtos išteklius tam, kad išsaugotų gerą gyvenimo kokybę ir žmonių sveikatą, gamindama ir tiekdama euro banknotus.
Euro banknotus naudoti saugu: nepriklausomi bandymų rezultatai parodė, kad euro kupiūros atitinka visas ES normas, įskaitant didelį kiekį cheminių medžiagų. Visų medžiagų koncentracija buvo mažesnė, nei draudžiama.
Sekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kelios žmonių bendruomenės Europos mastu dėl hobio seka euro banknotų, patekusių jiems į rankas judėjimą ir žino, kur jie keliauja ar keliavo, naudodami EuroBillTrakcer.[5] Tikslas – užfiksuoti kaip įmanoma daugiau banknotų, kad žinotume detales apie jų paplitimą.[5] Iki 2018 m. sausio mėn. EuroBillTracker jau užregistravo daugiau nei 174 milijonus kupiūrų, vertų daugiau nei 3,224 mlrd. eurų.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kokia „euro“ santrumpa?“. Konsultacijų bankas. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2018-02-25. Nuoroda tikrinta 2015 m. vasario 25 d..
- ↑ Bank, European Central (2015-02-24). „Šiandien Frankfurte pristatytas naujasis 20 eurų banknotas“. ECB. Nuoroda tikrinta 2024-02-17.
- ↑ 3,0 3,1 „ECB: Banknotes and coins circulation“. ECB. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 25 d..
- ↑ Serija „Europa“
- ↑ 5,0 5,1 „EuroBillTracker - About this site“. Philippe Girolami, Anssi Johansson, Marko Schilde. EuroBillTracker. 2002 m. sausio 1 d. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 21 d..
- ↑ „EuroBillTracker - Statistics“. Philippe Girolami, Anssi Johansson, Marko Schilde. EuroBillTracker. 2002 m. sausio 1 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. gegužės 1 d..
| ||||||||||||||||||||||||