1-oji raitelių armija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1-oji raitelių armija
Stamp Soviet Union 1930 356.jpg
Pašto ženklas 10 m. 1-ajai raitelių armijai
Veikimo laikas 1919-1921
Valstybė Flag of Russian SFSR (1918-1937).svg RTFSR
Lojalumas VKP(b)
Pavaldus Raudonoji Armija
Rūšis raitelių armija
Dydis iki 8 divizijų
Maršas Budiono maršas
Išformuota 1921
Vadovybė
Vadas Semionas Budionas

1-oji raitelių armija (rus. 1-я Конная армия) – Raudonosios Armijos pirma suformuota raitelių armija, egzistavusi 19191921 m. Buvo viena pagrindinių galingų ir manevringų priemonių operatyviniams strateginiams uždaviniams spręsti.

Pagal Pietų fronto revoliucinės karo tarybos pasiūlymą Tarybų Rusijos Revoliucinė karo taryba 1919 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą sukurti 1-ąją raitelių armiją, kuriai vadovaus S. Budionas. Armija buvo suformuota S. Budiono 1-ojo raitelių korpuso pagrindu iš 4-osios, 6-osios ir 11-osios kavalerijos divizijų. 1920 m. balandį armiją papildė 14-oji ir 2-oji Blinovo vardo kavalerijos divizijos, Atskiroji Kaukazo ypatingos paskirties brigada, keli šarvuotieji traukiniai, aviagrupė, keli kiti daliniai (viso 16-17 tūkst. karių). Kai kurių operacijų metu armija papildydavo 2-3 šaulių divizijos.

Kovinis kelias[taisyti | redaguoti kodą]

TSRS pašto ženklas „Drg. Stalino apsilankymas 1-joje raitelių armijoje“. Kairėje – Stalinas, dešinėje – Budionas.
  • 1919 m. lapkritis-gruodis: 1-oji raitelių armija kartu su 9-ąja ir 12-ąja šaulių divizijomis (iš 8-osios armijos, komandarmas G. Sokolnikovas) sudarė Pietų fronto smogiamąją grupuotę. Voronežo-Kastornajos operacijoje Baltosios armijos kavalerijai padarė sunkių nuostolių, o vėliau suvaidino lemiamą vaidmenį Donbaso operacijoje.
  • 1920 m. sausis: 1-oji raitelių armija kartu su 8-osios armijos daliniai užėmė Taganrogą ir Rostovą prie Dono. Sausio pabaigoje, išsekusi po ilgo puolimo, patyrė sunkų pralaimėjimą nuo generolų A. Pavlovo ir S. Toporkovo kavalerijos korpusų, su dideliais nuostoliais pasitraukė už Dono.
  • 1920 m. vasaris: Kartu su trimis papildomomis šaulių divizijomis dalyvavo Jegorlyksk operacijoje, kurioje sutriuškino Baltosios armijos generolo Kryžanovskio 1-ąjį Kubanės pėstininkų korpusą, generolo Pavlovo ir generolo Denisovo kavalerijos grupes.
  • 1920 m. balandis-gegužė: Vykstant Lenkijos-RTFSR karui 1-oji raitelių armija buvo permesta iš Šiaurės Kaukazo į Ukrainą (Pietvakarių frontas). Buvo sutelkta Umanėje ir dalyvavo 1920 m. Kijevo operacijoje prieš Lenkijos kariuomenę.
Tarybinės Ukrainos plakatas „Stokite į raudonąją kavaleriją“ (1920 m.).
  • 1920 m. birželio 5 d. ties Samgorodoku ir Snižne pralaužė lenkų frontą, o birželio 7 d. giliai priešo užnugaryje užėmė Žitomirą ir Berdičevą, dėl ko 2-oji ir 3-ioji lenkų armijos skubiai atsitraukė.
  • Birželio 27 d. užėmė Voluinės Naugardą, o liepos 10 d. – Rivnę.
  • 1920 m. liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia: Sunkūs mūšiai ties Lvovu. Blogėjant situacijai visame fronte gavo įsakymą trauktis. Traukimosi metu keli daliniai surengė žydų pogromus, dėl ko 6-oji divizija buvo išformuota, o 153 organizatoriai sušaudyti.[1]. Armija buvo išvesta į rezervą, o po to nukreipta į Pietų frontą kovai prieš Vrangelio kariuomenę.
  • 1920 m. ruduo: Kartu su kitais Pietų fronto junginiais sėkmingai puolė iš Kachovkos placdarmo link Askanijos Novos ir Gromovkos. Operacijos metu Šiaurės Taurijoje kartu su F. Mironovo 2-ąja raitelių armija sudavė smarkų smūgį Vrangelio kariuomenei, kurios likučiai su dideliais nuostoliais prasiveržė į Krymą.
  • 1920–1921 m. žiema: Mūšiai su N. Machno kariuomene Kairiakrantėje Ukrainoje. Pabaigoje sunaikino generolo M. Prževalskio sukilėlių armiją Šiaurės Kaukaze.
  • 1921 m. gegužė: 1-oji raitelių armija išformuota, bet armijos štabas išliko iki 1923 m. spalio.

1-osios raitelių armijos vadovybė[taisyti | redaguoti kodą]

Vadas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Semionas Budionas (Семен Михайлович Буденный) – nuo 1919 m. lapkričio 17 d. iki 1923 m. spalio 26 d.[2]

RKT nariai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Klimentas Vorošilovas (Климент Ефремович Ворошилов): 1919-11-17 – 1921-05-07[2]
  • Jefimas Ščadenka (Ефим Афанасьевич Щаденко): 1919-11-17 – 1920-07-05[2]
  • Sergejus Mininas (Сергей Константинович Минин): 1920-07-14 – 1921-05-06[2]
  • Pavelas Gorbunovas (Павел Петрович Горбунов): 1920-10-10 – 1921-05-27[2]
  • Andrejus Bubnovas (Андрей Сергеевич Бубнов): 1921-04-29 – 1921-05-27[2]

Štabo viršininkai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Viktoras Pogrebovas (Виктор Андреевич Погребов): (laikinai einantis pareigas) 1919-11-17 – 1920-01-01[2]
  • Nikolajus Ščelokovas (Николай Кононович Щёлоков): 1920-01-01 – 1920-06-19[2]
  • Leonidas Kliujevas (Леонид Лаврович Клюев): 1920-06-20 – 1921-02-16[2]
  • Nikolajus Ščelokovas (Николай Кононович Щёлоков): 1921-02-16 – 1923-10-26[2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]