Žemalė
| Žemalė | ||
|---|---|---|
  Žemalė |
||
| 56°15′36″š. pl. 22°09′50″r. ilg. / 56.260°š. pl. 22.164°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Mažeikių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šerkšnėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 448 | |
 Vikiteka |
Žemalė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Жемеляны[2] | |
Žemalė – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, už 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žemalės Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1826 m.), veikia Žemalės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-89061). Pro kaimą teka kairysis Šerkšnės intakas Žemalupis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bronius Kviklys manė, kad gyvenvietė pavadinta pro ją tekančio upelio Žemalupio vardu, nes kaimas kūrėsi iškirtus mišką prie Žemalės upelio į rytus nuo dvaro sodybos. Upelio pavadinimas palaipsniui pasikeitė, siekiant jo vardą atskirti nuo gyvenvietės vardo.[3] Kazimieras Būga manė, kad Žemalė yra kuršiškas vietovardis. Galimas dalykas, kad jis sudarytas iš bendrinio žodžio žemė ir žemaitiškos priesagos -alė, taip pat būdingos Kuršo vietovardžiams.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 paskirta valstiečiams.
1568 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštijos valdovas Žygimantas Augustas Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitė Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris kapas grašių, duoti pyliavą.
Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms. LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą.
1713 m. Žemalei suteikta miestelio privilegija. 1752 m. pastatyta pirmoji Žemalės bažnyčia, nuo 1765 m. iki XIX a. pradžios čia veikė parapinė mokykla.
Sovietmečiu Žemalė buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | Žemalės valsčiaus centras | ? |
| –1950 m. | Tirkšlių valsčius | Mažeikių apskritis |
| 1950–1963 m. | Žemalės apylinkės centras | Mažeikių rajonas |
| 1963–1968 m. | Ketūnų apylinkė | |
| 1968–1995 m. | Šerkšnėnų apylinkė | |
| 1995– | Šerkšnėnų seniūnija | Mažeikių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1865 m.*[2] | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1983 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 381 | 399 | 619 | 596 | 628 | 591 | 480 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 460 | 504 | 586 | 524 | 448 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kazys Erkumas (1859–1946), knygnešys.
- Ramutis Balčiūnas (1934–2009), dirigentas.
- Leopoldas Rozga (1945–2023), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas, publicistas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 225 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 278–279
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žemalė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žemalė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 486 psl.
- ↑ Žemalė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 651
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemalė – meilė mūsų (sud. Jonas Laurinavičius). – Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas „Gija“, 2004. – 43 p.: iliustr. – ISBN 9955-565-10-1
- Žemalė – D. Poškos gimtasis kraštas (sud. Povilas Šverebas, Rimantas Skeivys). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. – 270 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-64-7
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemalė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 374 psl.