Ūdekai

Koordinatės: 56°09′14″š. pl. 24°01′23″r. ilg. / 56.154°š. pl. 24.023°r. ilg. / 56.154; 24.023 (Ūdekai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ūdekai
{{#if:280px
Bendruomenės centras
Ūdekai
Ūdekai
56°09′14″š. pl. 24°01′23″r. ilg. / 56.154°š. pl. 24.023°r. ilg. / 56.154; 24.023 (Ūdekai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Linkuvos seniūnija
Gyventojų (2021) 243
Vikiteka Ūdekai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ū́dekai
Kilmininkas: Ū́dekų
Naudininkas: Ū́dekams
Galininkas: Ū́dekus
Įnagininkas: Ū́dekais
Vietininkas: Ū́dekuose

Ūdekai – kaimas vidurio rytinėje Pakruojo rajono savivaldybėje dalyje, prie kelio  211  LinkuvaŽeimelis , 7 km į šiaurės rytus nuo Linkuvos. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka,[2] paštas (LT-83043), medicinos punktas[3][4]. Ūdekuose stovi valstybės saugomas vėjo malūnas.[5][6]

„Ūdekai – 400 metų“
Ūdekų vėjo malūnas
Buvusi mokykla
Riboženklis, atvažiuojant nuo Steigvilių

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštotyrininkas, Žiemgalos kraštas praeities tyrėjas Juozas Šliavas[7] kaimo pavadinimą apibūdino kaip labai seną vardą vartotą Lietuvos Žiemgaloje.[8] Toks vietovardis niekur kitur neaptinkamas ir yra vienintelis Lietuvoje. Vietovardžio šaknis „Ūd“ reikia sieti su latvišku žodžiu „ūdens“ (vanduo). Šią vietovardžio kilmę patvirtina ir senųjų ūdekiečių žinomas padavimas:

Apie kaimą buvę pelkėtos vietos, kuriose gyventojai ganydavo gyvulius. Pavasarinių polaidžių metu Dublio upelis ištvindavęs, užliedavęs pelkėtas vietas ir gyvuliai pradėdavę skęsti. Žmonės juos gelbėdami, šaukdavę „traukit už ūdegų, traukit už ūdegų“. Taip nuo tokio posakio ilgainiui ir kilo kaimo pavadinimas – Ūdekai.

'


Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli yra Laumenio miškas, kuriame yra įkurtas Laumenio botaninis zoologinis draustinis 645 ha, skirtas išsaugoti plėšriesiems paukščiams bei nendrinių rupūžių populiacijoms.[9][10] Į rytus nuo kaimo teka Piktakmenio upelis, kuris išteka iš pietinės Laumenio miško dalies. Į vakarus nuo kaimo prateka Kerkšnis. 2010 m. pastatytas Kęstučio Krasausko iš ąžuolo ir kalto metalo sukurtas paminklas „Gyvybės medis“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje pro kaimą tekėjo Dublio upelis, kuris pavasarį plačiai ištvindavo ir apsemdavo durpingas pievas.[11] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Ūdekai paminėti 1612 m. Ūdekuose jau senovėje gyveno žemdirbiai. Tuo metu tai buvo vienas iš didžiausių Linkuvos valsčiaus kaimų.

Labiausiai kaimas išsiplėtė 1970–1980 m., kada prasidėjus kolūkinėms statyboms ir gyventojams keliantis iš melioruojamų plotų. Kaimas buvo pagrindinė kolūkio gyvenvietė. Senąjį kaimą primena 3 išlikusios autentiškos dviejų galų gryčios.

1971 m. buvo įkurta 8-metė mokykla, vėliau ji tapo pagrindine, o sumažėjus mokinių skaičius – pradine. Pradžioje čia mokėsi net 160 vaikų iš Ūdekų ir aplinkinių kaimų, dirbo 12 mokytojų kolektyvas. Mokykla uždaryta 2004 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[12] 1923 m.sur.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[15] 1979 m.sur.[16] 1987 m.[17]
167 206 137 161 242 320
1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.[21] - -
367 357 322 243 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Pakruojo r. savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, Ūdekų filialas
  3. Ūdekų medicinos punktas[neveikianti nuoroda]
  4. Ūdekų medicinos punktas
  5. Kultūros vertybių registras. Nr. 16038. Vėjo malūnas. Pakruojo r. sav., Ūdekų k. (Linkuvos sen.)
  6. Lietuvos vėjo malūnai
  7. Mokytojas – kraštotyrininkas Juozas Šliavas
  8. Ūdekai[neveikianti nuoroda]
  9. ŠIAURĖS LIETUVOS ISTORIJOS IR KULTŪROS PAVELDAS. DABARTIS. 5, ISSN 1648 – 7222
  10. Pakruojo miškų urėdija.
  11. latv. Dubli – dumblas.
  12. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. ŪdekaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 592 psl.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. Ūdekai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 365
  18. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Puodžiūnai – 2 km
Gataučiai - 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Linkuva – 7 km