Šalinėnai

Koordinatės: 55°38′20″š. pl. 25°55′37″r. ilg. / 55.639°š. pl. 25.927°r. ilg. / 55.639; 25.927 (Šalinėnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šalinėnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Šalinėnai
Šalinėnai
55°38′20″š. pl. 25°55′37″r. ilg. / 55.639°š. pl. 25.927°r. ilg. / 55.639; 25.927 (Šalinėnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Degučių seniūnija
Gyventojų (2021) 10
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šalinė́nai
Kilmininkas: Šalinė́nų

Šalinėnai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Antalieptės. Šiaurėje remiasi į Jūžinto ežerą ir Šventosios senvagę, pietuose riba eina 200–300 metrų šiauriau Zarasų-Utenos plento. Rytuose – Zokoriai, o vakaruose – jau išnykę Kruopeliai. Išlikusios senos kapinaitės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalinėnai priklausė Balčių dvarui. Minimas nuo 1634 m. Dvaro savininkai – didikai Strutinskiai – 16371744 m. laikotarpiu buvo išnuomavę Tomaševičiams. XVIII a. antroje pusėje dvarą, tuo pačiu ir kaimą, įsigyjo Chliudzinskiai. 1790 m. gyveno 45 baudžiauninkai, nuomavo žemę 4 laisvųjų valstiečių šeimos (31 asmuo) ir 11 šlėktų – viso 87 gyventojai. Veikė karčiama, kurią nuomojo Antalieptės žydas Radovičius.

Po baudžiavos panaikinimo 1865 m. gyveno 24 šeimos, 132 asmenys. Balčių dvaro savininkas, kuriam priklausė Šalinėnų kaimas, ponas Averlianas Chliudzinskis 14-ai šeimų skyrė po 18 dešimtinių žemės. Trys nuomotojai žemę išsipirko vėliau, o 7-ios šeimos liko be nieko. Iki XIX a. pabaigos visa žemė priklausė valstiečiams. 1913 m. kaime įvyko žemės reforma. Visi 27 valstiečiai gavo sklypus ir pradėjo keltis į vienkiemius.

1941 m. birželio-liepos mėnesiais kaime aktyviai veikė partizanų-sukilėlių būrys. 19661970 m. numelioravus ir įrengus ganyklas, iškeldintos 8 sodybos.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo senų laikų veikė kapinaitės, kuriose iki baudžiavos panaikinimo laidojo visus mirusius baudžiauninkus ir kai kuriuos šlėktas. Vėliau laidojimų mažėjo. XX a. laidojo tik senelius, kūdikius ir vienišius. Paskutinį mirusįjį palaidojo 1955 m. Gerokai apleistos, akmeninė tvora išgriuvusi.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
111 162 82 76 55 22 22 13 10


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Šalinėnų kilę: Lietuvos kariuomenės majoras, Vyčio kryžiaus ordininkas Antanas Žemaitis, rašytoja-poetė pedagogė Genovaitė Randienė (Kvedaraitė), filologas hab. daktaras profesorius Kazimieras Musteikis, metalotyrininkas daktaras docentas Valdas Kvedaras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]