Ščiūriškis

Koordinatės: 55°06′47″š. pl. 25°07′59″r. ilg. / 55.113°š. pl. 25.133°r. ilg. / 55.113; 25.133 (Ščiūriškis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ščiūriškis
{{#if:280px
Kaimo vaizdas 2016 m.
Ščiūriškis
Ščiūriškis
55°06′47″š. pl. 25°07′59″r. ilg. / 55.113°š. pl. 25.133°r. ilg. / 55.113; 25.133 (Ščiūriškis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybės vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija Zibalų seniūnija
Gyventojų (2011) 0
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ščiū̃riškis
Kilmininkas: Ščiū̃riškio

Ščiūriškis – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 13 km nuo Zibalų. Šiuo metu likusi tik kaimo vieta. Paskutinysis gyventojas iš kaimo išsikėlė į Kiauklius apie 1990 m. 2016 m. pavasarį buvusioje sodybvietėje buvo išlikęs tik šulinys ir kelių pastatų pamatų liekanos. Kaimo vietą aiškiai žymi tebestovintys du ąžuolai, sena liepa, keli sodo medžiai bei buvusių gėlių darželių augalai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose sutinkamos kelios pavadinimo „Ščiūriškis“ versijos. Vienoje iš jų teigiama, kad pirmasis kaimo gyventojas turėję pravardę „Ščiūras“ ir taip atsiradęs kaimo pavadinimas. Kitoje, jog kaimas įkurtas miško iškartoje – ščiūryje.

Abi šios versijos neprieštarauja etnografų tyrimams, kurių išvados teigia, jog dažniausiai lietuviški kaimų pavadinimai sąlygoti gamtinių aplinkybių (šalimais esančių upių, ežerų, kalvų ar, kaip šiuo atveju, miško) arba tuose kaimuose gyvenusių žmonių pavardžių bei pravardžių.

Maždaug nuo XIX a. pab. iki XX a. vidurio kaimas oficialiai vadintas Ščiūriškiu II, Ščiūriškiu I vadinant už maždaug pusės kilometro į šiaurės rytus esantį kelių sodybų junginį. Kaimo pavadinimo užrašymas įvairiais laikotarpiais kito. Lietuviškuose dokumentuose sutinkama: Ščiūriškis, Ščiuriškiai, Ščiuriškiai II.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ščiūriškis 1863 m. žemėlapyje

Pirmą kartą dokumentuose Ščiūriškis paminėtas 1863 m. Tų metų Kauno gubernijos kariniame topografiniame žemėlapyje pažymėtas З. Щуришки (Užusienis Ščiūriškis).

Sunku pasakyti, kurios tai gyvenvietės užusienis, kadangi Ščiūriškio vieta specifinė – iš vakarų pusės čia Rubikonių kaimo laukų pabaiga, tuo tarpu iš pietvakarių – Kriaunų kaimo galulaukis. Paties Ščiūriškio rėžiai buvo orientuoti palei Vilkesos upę į pietus.

1880-aisiais išleistame geografijos žinyne "Slownik Gegograficzny Krolestwa Polskiego i Innych Krajow Slowianskich" Ščiūriškis minimas kaip du užusieniai prie Giebrunų (Giebruny) ežero. Pagal administracinį paskirstymą užusieniai priklauso Vilniaus gubernijai, Širvintų valsčiui, Rubikonių kaimui. Nurodoma, jog 1865-aisiais Ščiūriškyje buvo 19 gyventojų. Vienas užusienis turi 4, kitas - 6 revizines sielas (valstiečius prievolininkus).

1897-ųjų metų duomenimis Ščiūriškių I užusienyje gyveno 24 žmonės (13 vyrų ir 11 moterų), Ščiūriškių II - 28 (16 vyrų ir 12 moterų). Užusieniai atitinkamai turėjo 37 ha ir 53 ha žemės, t. y. vidutiniškai vienam ūkiui tekdavo 9-10 ha žemės.

Lietuvai 1918-aisiais atgavus nepriklausomybę, Ščiūriškis priskirtas Vilkmergės (Ukmergės) apskrities Šešuolių valsčiui. Tuo metu Ščiūriškis jau buvo išaugęs iki kaimo statuso. 1923 m. vykusio pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyventojų surašymo duomenimis Ščiūriškyje (dokumente žymima Ščiūriškių II kaimas) gyveno 28 žmonės 6-iose sodybose. Taigi, dydžiu kaimas nedaug nusileido vėliau apylinkės centru tapusiam Kiauklių kaimui (7 sodybos, 40 žmonių). Tuo metu netoliese esančiame Ščiūriškio I vienkiemyje (Ščiūriškių I vs.) gyveno 21 žmogus 4-iose sodybose.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8]
52 28 28 22 7 1 0 0


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]