Žynys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Reikia į atskirus straipsnius atskirti medžiagą apie orakulus ir medžiagą apie žynius
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Žynys mokina moteris

Žynys (orakulas) – asmuo, „aiškinantis“ dievų valią politeistinėse religijose. Jis neva savo specialiųjų galių pagalba gali bendrauti su dievybėmis ir perduoti jų žinias arba atsakinėti į žmonių klausimus apie įvairius mistiškus dalykus, tarp jų ir ateitį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senasis pasaulis (Europa ir Artimieji Rytai)[taisyti | redaguoti kodą]

Apolono šventyklos griuvėsiai Delfuose. Šventykloje dirbo garsieji Delfų orakulai, pranašaudavę Apolono valią. Jie tai darydavo tyrinėdami jauno ėriuko skrandį ir žarnas.
Nors actekų žyniai, kaip ir majų, buvo nemažai pasiekę moksle, jie skatindavo atlikti kruvinus ritualus. Šiame „Mendosos kodekso“ paveikslėlyje parodytas žmonių aukojimas lietaus dievui Tlalokui, kuris, kaip tikėta, laimingas būna tik aprūpintas žmonių krauju.

Dar priešistoriniais laikais žyniai iškilo į aukštesnįjį bendruomenių, vėliau virtusių miestais - valstybėmis, gyventojų sluoksnį. Jie laikyti įpatingais, išrinktaisiais, todėl; neretai tapdavo ir genties ar bendruomenės valdovais.

Senovės laikotarpiu žyniai neprarado savo įtakos. Visose senosiose civilizacijose – pradedant šumerais, baigiant romėnais (iki krikščionybės įsitvirtinimo IV-V a.), žyniai užėmė žemesnę padėtį tik už valdovus ir turtingiausius didikus. Rūmuose jie turėjo didelę įtaką. Į žynius būdavo kreipiamasi ruošiantis karui (jie „pranašaudavo“ tinkamiausią pulti ar gintis datą), gimus vaikams (už tam tkikrą mokestį žyniai „išpranašaudavo' kūdikio likimą ar “apsaugodavo„ jį nuo “blogos akies"), karūnuojant karalius ar imperatorius (pagal nusistovėjusias karūnavimo apeigas žyniai įvairiai dalyvaudavo jose, kaip neatskiriami iškilmių dalyviai) ir t. t.

Be įvairių „ateities spėjimų“ ir būrimų, žyniai aukodavo dievams, rinkdavosi mokesčius. Todėl daugumoje senovės civilizacijų susikūrė ypač turtingas žynių sluoksnis. Be to, žyniai įgydavo gerą išsilavinimą, buvo vieni iš nedaugelio, mokėjusių skaityti ir rašyti.

Žyniais dažniausiai tapdavo turtingi žmonės, nes išeiti mokslus brangiai kainuodavo.

Izraelis[taisyti | redaguoti kodą]

Šioje Artimųjų Rytų valstybėje religija buvo monoteistinė, tad žynių buvo daug mažiau, jie vadinti kunigais ir aiškino dievo Jahvės valią ir atnašaudavo šventyklose.

Afrika[taisyti | redaguoti kodą]

Afrikoje, į pietus nuo Egipto žynių klasė formavosi kiek kitaip. Kadangi centralizuotų valstybių buvo nedaug, o atskiros gentys ir genčių sąjungos, turėję vien žodinę kalbą (rašto sukūrę nebuvo), žyniams nereikėdavo įgauti praktiškai jokio išsilavinimo. Jie daugiausiai aukodavo dievams ir atlikdavo kitas apeigas, ypač ateities pranašystes.


Azija[taisyti | redaguoti kodą]

Rytų ir Vidurio Azijoje, centralizuotose valstybėse (Persijoje, Kinijoje, Indijoje) žyniai atlikdavo tokias pat pareigas, kaip ir Artimuosiuose Rytuose gyvenę.

Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Amerikos indėnai, tikėję įvairiomis dvasiomis, turėjo savus žynius – šamanus, aiškinusios tų dvasių valią.

Pietų Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų ir Centrinės Amerikos indėnų – majų, inkų ir actekų civilizacijos buvo labai išsivystę, į pažangą įdėtas ir žynių indėlis. Jie be dievų valios aiškinimo daug domėjosi ir dangaus kūnais. Majų žyniai, studijuodami žvaigždynų judėjimą dangaus skliaute, sukūrė ypač tikslų kalendorių. Jie taip pat išmatavo Mėnulio kelią aplink Žemę ir ypač tiksliai jį apskaičiavo (29 dienos ir 53 059 šimtatūkstantosios).

Reikia paminėti, kad astronomijoje buvo pažengę ir Artimųjų Rytų žyniai. Iš jų surinktų duomenų apie dangaus kūnus, vartotų daugiausia ateičiai nusakyti (astrologija), išsivystė dabartinė astronomija.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės lietuvių religija taip pat buvo politeistinė. Žyniai vadinti kriviais, o vyriausieji – krivių krivaičiais. Jie užėmė taip pat aukštą padėtį visuomenėje. Yra žinoma, kad jais kliaudavosi lietuvių kunigaikščiai. Bene garsiausias senosios Lietuvos žynys yra Lizdeika, pagal padavimą išaiškinęs didžiajam kunigaikščiui Gediminui jo sapną apie geležinį vilką.

Žyniai šiandien[taisyti | redaguoti kodą]

Nors pasaulyje vyrauja monoteistinės religijos, žyniai vis dar populiarūs Afrikoje(centrinėje žemyno dalyje), Pietų Amerikoje, Indijoje, tarp Viduriniosios Azijos ir Sibiro tautų. Tiesa, jų įtaka valstybėms yra praktiškai nejaučiama, tačiau gali įtakoti kurį nors primityvios genties sprendimą.