Žydrasis melsvys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Celastrina argiolus
Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus)
Žydrasis melsvys (Celastrina argiolus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Drugiai
(Wikispecies-logo.svg Lepidoptera)
Šeima: Melsviai
(Wikispecies-logo.svg Lycaenidae)
Gentis: Celastrina
(Wikispecies-logo.svg Celastrina)
Rūšis: Žydrasis melsvys
(Wikispecies-logo.svg Celastrina argiolus)
Mokslinis pavadinimas
Celastrina argiolus
Linnaeus, 1758

Žydrasis melsvys (lot. Celastrina argiolus, angl. Holly Blue, vok. Faulbaum-Bläuling) – melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Gyvena lapuočių ir miišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose.

Žydrasis melsvys (♀)

Morfologiniai ypatumai: lytinis dimorfizmas ryškus. Patino sparnų viršus šviesiai mėlynas, išoriniai sparnų kraštai su siaura juoda juostele. Patelės priekinis sparnas šviesiai mėlynas, išoriniame bei priekiniame pakraštyje esanti juoda juosta užima 1/4 sparno pločio. Sparnų apačia abiejų lyčių vienoda – balsvai melsva. Priekinis sparnas su įžambiai išsidėsčiusiomis dėmėmis. Sparno ilgis: 11 – 15 mm.

Skraidymo laikas: pirmoji karta gegužės mėn., antroji – birželio – rugpjūčio mėn.

Mitybiniai augalai: šaltekšnis (Frangula alnus), dygioji šunobelė (Rhamnus cathartica), avietė (Rubus sp.), viržis (Calluna sp.).

Biologija: kiaušinėlius po vieną deda ant mitybinių augalų žiedinių pumpurų. Vikšrai minta žiedais ir vaisiais. Pasiekę 12 mm ilgį, virsta lėliukėmis. Antrosios kartos lėliukės žiemoja. Paplitimas: Europa, Šiaurės Afrika, Šiaurės Amerika, Azija.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos dieniniai drugiai, Povilas Ivinskis, Jonas Augustauskas, Kaunas, LUTUTĖ, 2004 m., ISBN 9955-575-41-7, p. 119

Commons-logo.svg Vikiteka: Žydrasis melsvys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka