Žvynuotoji anona

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Annona squamosa

Žvynuotoji anona (Annona squamosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Anoniniai
( Annonaceae)
Gentis: Anona
( Annona)
Rūšis: Žvynuotoji anona
( Annona squamosa)

Žvynuotoji anona (Annona squamosa) – lapus metančių augalų rūšis, priklausanti anoninių (Annonaceae) šeimai. Kilusi iš Amerikos neotropikų, dabar natūralizuota daugelyje tropinių kraštų (Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Azijoje, Afrikoje).

Tai 3-6 m aukščio medis. Lapai dvieiliai, 5-15 cm ilgio, 2-5 cm pločio, kvapnūs. Žiedai pavieniai, kremiškai gelsvi, auga ant šakų ir stiebų, 2,5-3,8 cm ilgio, sudaryti iš 2 vidinių ir 2 išorinių lapelių. Vaisius (vadinamas cukriniu obuoliu) apvalus, 20 cm skersmens. Prinokusio vaisiaus odelė gelsva, sudaryta iš „žvynelių“. Minkštimas gelsvas, purus, saldus, kremiškas, jame yra 20-38 juodos, blizgios sėklos.

Vaisiai valgomi švieži, naudojami desertų, šerbetų, sirupų, sulčių gamyboje. Sėklų išspaudos naudojamos muilo gamyboje. Iš lapų išgaunamas kaučiukinis eterinis aliejus, kuriame gausu terpenų. Lapų nuoviras vartojamas karščiavimui slopinti, šaknų ir žievės nuoviras – dizinterijai gydyti.