Žvaigždinis vėjas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dėl žvaigždinio vėjo kometų uodegos visuomet būna nukrypusios į priešingą nuo žvaigždės pusę.


Žvaigždinis vėjas arba žvaigždžių vėjas – įelektrintų dalelių (t. y., plazmos) srautas iš viršutinės žvaigždės atmosferos dalies. Dauguma dalelių yra aukštos energijos (~1 KeV) elektronai bei protonai (apie 1 keV), kurie pabėga nuo žvaigždės gravitacijos jėgos iš dalies dėl aukštos žvaigždės vainiko temperatūros ir didelės dalelių kinetinės energijos, kurią jos įgauna kol kas nepilnai suprantamo proceso metu. Saulės atveju šis plazmos srautas vadinamas Saulės vėju.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždinis vėjas, priešingai nei protuberantai ar dėmės žvaigždžių paviršiuje, yra pastovus reiškinys, kurio parametrai priklauso nuo pačios žvaigždės tipo. Skirtingų žvaigždžių dalelės pagreitinamos skirtingai – vėsiose žvaigždėse, pavyzdžiui, Saulėje, žvaigždinis vėjas atsiranda dėl gravitacinio slėgio veikiamo karšto žvaigždės vainiko. Karštesnių žvaigždžių atveju vėjas kyla dėl stipraus spinduliavimo srauto fotonų smūgių į dujų atomus.

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždinį vėją geriausiai apibūdina masės praradimo sparta – išspinduliuotas masės kiekis per laiko vienetą, paprastai matuojamas Saulės masės (M ) dalimis, ir žvaigždinio vėjo greitis (v) dideliuose atstumuose nuo žvaigždės. Skirtingos žvaigždės dėl žvaigždinio vėjo praranda skirtingus medžiagos kiekius. Panaši į Saulę žvaigždė per metus praranda apie 10-14 Mo, o Saulės vėjo greitis neviršija 200–700 km/s. Didelės ir vėsios žvaigždės, pvz., raudonosios milžinės, per metus praranda apie 10-8 – 10-5 Mo, nors jų spinduliuojamos dalelės yra daug lėtesnės – apie 20-60 km/s. Karštos ir ryškios žvaigždės praranda iki 10-5 Mo per metus, jų skleidžiamas dalelių srautas lekia iki 2000 km/s greičiu.

Įtaka žvaigždžių evoliucijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi skirtingų tipų žvaigždės praranda labai besiskiriančius masių kiekius, žvaigždinio vėjo poveikis jų raidai taip pat skirtingas. Saulė, kuri, kaip manoma, išgyvens apie 1010 metų, per visą savo gyvavimo trukmę dėl žvaigždinio vėjo praras tik apie ~0.01 % savo masės. Masyvesnės žvaigždės, nors jų gyvavimo trukmės tėra tik keli milijonai, dėl žvaigždinio vėjo gali prarasti kelias ar net keliolika Mo. Kai kurios iš jų dėl masės nuostolių tampa Volfo-Rajė žvaigždėmis – tai žvaigždės, praradusios savo išorinius vandenilio sluoksnius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]