Žuvis–lašas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Psychrolutes marcidus
Žuvis–lašas (Psychrolutes marcidus)
Žuvis–lašas (piešinys)
(Psychrolutes marcidus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Būrys: Skorpenžuvės
(Wikispecies-logo.svg Scorpaeniformes)
Šeima: Buožgalvinės plernės
(Wikispecies-logo.svg Psychrolutidae)
Gentis: Paprastosios buožgalvės plernės
(Wikispecies-logo.svg Psychrolutes)
Rūšis: Žuvis–lašas
(Wikispecies-logo.svg Psychrolutes marcidus)

Žuvis–lašas (lot. Psychrolutes marcidus, angl. blobfish) – giliavandenė jūros dugno žuvis, priklausanti buožgalvinių plernių šeimos paprastųjų buožgalvių plernių genčiai.

Dėl savo neįprastai bjaurios išvaizdos gličius drebučius primenanti žuvis–lašas buvo paskelbta Didžiosios Britanijos mokslo festivalyje Niukasle bjauriausiu padaru Žemėje.[1]

Žuvis–lašas priskiriama prie endeminių rūšių. Ji gyvena pietryčių Australijos pakrantėje ir prie Tasmanijos krantų. Gyvenamoji aplinka siekia apie 600–1200 m gylį, kur slėgis dešimtis kartų viršija įprastą. Visą laiką ji praleidžia tūnodama gelmėje.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvys–lašai gelmėje (dailininko vizija)

Žuvies kūno ilgis neviršija 30 cm. Galvos priekinėje dalyje yra atauga, panaši į nosį, šalia kurios abejose pusėse yra akys. Viena iš šios žuvies ypatybių – ji neturi plaukiojimo pūslės, kuri dideliuose gyliuose dėl patiriamo didžiulio spaudimo tiesiog negalėtų atlikti savo funkcijos. Išsilaikyti žuviai reikiamoje padėtyje padeda drebučius primenančio kūno tankis, kuris yra nedaug didesnis nei vandens. Tai padeda jai plaukioti be didesnių energiją eikvojančių pastangų. Ji neturi išvystytos muskulatūros, todėl išžiojusi nasrus lėtai plaukioja arba tūno vienoje vietoje tykodama praplaukiančio grobio ir prarydama smulkius vėžiagyvius. Kitas ypatingas bruožas – žuvis padėjusi ikrus „sėdi“ ant jų tol, kol neišsirita palikuonys. Rūpestis palikuonimis nedingsta ir po jų pasirodymo.

Ši žuvis minta daugiausia omarais ir krabais, todėl dažnai kartu su jais patenka į žvejų tinklus ir žūsta, nors pati yra nevalgoma. Žuvis-lašas yra nykstantis gyvūnas.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žuvis–lašas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka