Žuvų migracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dauguma lašišinių šeimos žuvų migruoja didelius atstumus į upes ir kanalus neršti

Žuvų migracija − tai žuvų plaukimas į kitas vietas neršti, maitintis, žiemoti.

Žuvys gali migruoti ne tik aktyviai, bet ir pasyviai, t. y. jas (daugiausia jų ikrus arba lervas, rečiau suaugusias žuvis) gali nešti jūrų arba upių srovės. Poreikį migruoti sukelia įvairūs veiksniai, pvz., lytinių produktų brendimas, tam tikra nutukimo būklė.

Manoma, kad sezoninė žuvų migracija yra susijusi su jų didesniais šansais išgyventi ir augti. Vadinasi, migruojantiems individams migracija yra naudinga − jie gali surasti daugiau maisto arba išvengti kokių nors jiems nepalankių veiksnių poveikio.

Migracijų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Neršto migracija yra ryškiausia ir tolimiausia (iki kelių tūkstančių kilometrų). Neršto migracijos metu daugelio rūšių žuvys nesimaitina, o po neršto žūva. Daugelis jūrinių žuvų neršti plaukia prie krantų, kitos (pvz., baltasis paltusas) leidžiasi iš paviršiaus gilyn.

Anadrominė migracija, kai dauguma migruojančių žuvų gyvena jūrose, o neršti plaukia į upes. Anadrominiai migrantai yra daugiausia Šiaurės pusrutulio praeivės žuvys (pvz., silkinės, lašišinės, eršketinės).

Katadrominė migracija, kai žuvys (jų nėra daug) auga ir maitinasi upėse, o neršti plaukia į jūras. Katadrominiai migrantai yra, pvz., upiniai unguriai, kai kurios grundalų rūšys.

Mitybos migracija − tai žuvų plaukimas į vietas, kur daugiau maisto. Praeivės žuvys plaukia į atvirą jūrą arba į apysūrius vandenis prie upių žiočių atsiganyti.

Žiemojimo migracija būdinga daugeliui jūrinių ir praeivių žuvų. Iš šaltesnių vandenų žuvys plaukia žiemoti į šiltesnius (praleidusios vasarą jūrose, žiemai plaukia į upių žiotis, pvz., karšis, šamas), ežeruose leidžiasi į duburius. Tačiau, pvz., kuojos migruodamos žiemą iš ežerų į upelius išvengia susidūrimo su jų plėšrūnais, (pvz., lydekomis ir didžiaisiais kormoranais).

Gyvūnų migraciją tiriančių mokslininkų tikslas − išsiaiškinti, kada, kur, kodėl ir kaip jie migruoja. Telemetrija yra vienas pagrindinių tyrėjų naudojamų metodų. Žymeklius galima įterpti į tiriamo gyvūno organizmą ar pritvirtinti jo išorėje. Tai, kad šiuose tyrimuose naudoti žymekliai neturi neigiamo poveikio žuvims, įrodyta tyrimais, o žuvų ženklinimui buvo gautas leidimas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija, 12 t., 554 psl.
  2. Skov C., Chapman B. B., Baktoft H. et al. 2013, Migration confers survival benefits against