Žmudzė

Koordinatės: 51°01′00″ š. pl. 23°40′00″ r. ilg. / 51.01667°š. pl. 23.66667°r. ilg. / 51.01667; 23.66667 (Žmudzė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmudzė
lenk. Żmudź
      
Žmudzė
Žmudzė
51°01′00″ š. pl. 23°40′00″ r. ilg. / 51.01667°š. pl. 23.66667°r. ilg. / 51.01667; 23.66667 (Žmudzė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Apskritis Chelmo apskritis
Valsčius Žmudzės valsčius
Gyventojų (2008) 663
Pašto kodas PL 22-114

Žmudzė (lenk. Żmudź) – kaimas Lenkijos pietryčiuose, Žmudzės valsčiuje, Chelmo apskrityje, Liublino vaivadijoje. Kaimas yra apie 20 km į pietryčius nuo Chelmo ir apie 81 km į rytus nuo vaivadijos centro Liublino. To paties pavadinimo valsčiaus centras. H. Sienkievičiaus vardo pagrindinės mokyklos ir gimnazijos kompleksas, kultūros namai, valsčiaus biblioteka, medinė katalikų bažnyčia, mūrinė XIX a. pab. koplyčia, valsčiaus administracijos pastatas (1905 m.), keletas XIX a. statytų gyv. namų, kaimo kapinės. Šalia kaimo išsidėstęs gamtos rezervatas: saugomos kreidinės uolos ir ant jų augantys augalai. Futbolo komanda Victoria.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė minima nuo 1443 m. Pasak legendos, ATR karalius Jogaila už drąsą parodytą Žalgirio mūšio metu padovanojo šį kaimą narsiam žemaičių kariui, apie ką byloja ir jo pavadinimas (lenk. Żmudź = liet. Žemaitija ). 1505 m. kaimas buvo vadinamas Šmodzy. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad šio dvaro bajoras Žmudzski kartu su karaliumi Steponu Batoru dalyvavo karo žygiuose į Gdanską ir Maskvą. Vėliau valdė Leščanai, Kuropatnickiai, Titenbrunai (pastarieji turėjo dvarus ir Lietuvoje). Po Pirmojo ATR padalijimo kraštą valdė Austro-Vengrija, 1776 m. sugrįžo į Lenkijos pavaldumą. Atitekus Rusijai, sustiprėjo rusifikacija: unitai buvo verčiami pereiti į stačiatikių tikėjimą, tuo laiku Žmudzėje atsirado pravoslavų cerkvė. Po Antrojo pasaulinio karo gyventojai ukrainiečiai buvo perkelti į vakarines šalies vietoves, išvažiavo gyventi į Ukrainą, o kaime apsigyveno lenkų persikėlėliai iš Volynės, Palenkės ir Podolės.

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo herbas vaizduoja žemaičių mešką, plaukiančią į naują gyvenamą vietą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]