Žmogaus atavizmai ir rudimentai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmogaus rudimentai

Atavizmas - tai išnykusių rūšies požymių, būdingų tolimiems protėviams, atsiradimas kai kuriuose individuose.

Rudimentas - tai organas, neturintis ar neatliekantis pastebimos funkcijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1893 m. Robert Wiedesheim išleido knygą apie žmogaus anatomiją, kurioje paskelbė 86 žmogaus organų, kurių funkcijos buvo nežinomos, sąrašą. Teoriškai jie galėjo būti laikomi rudimentiniais, tai yra praradusiais savo funkciją evoliucijos metu. Į šį sąrašą buvo klaidingai įtraukti ir svarbūs organai, pavyzdžiui, kankorėžinė liauka, užkrūčio liauka, hipofizė. Šiais laikais rudimentinių organų sąrašas yra žymiai mažesnis ir labai diskutuotinas.

Atavizmo mechanizmą pradėta suvokti tik XX amžiaus pabaigoje, nors atavizmų buvimas žinomas jau keletą šimtmečių, o kai kurie mokslininkai jį pasitelkdavo politinėms ir sociologinėms problemoms spręsti. XIX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje italų gydytojas Cesare Lombroso atavizmu aiškino kriminalinius nusikaltimus. Jo nuomone, tokių žmonių poelgius lemia daug primityvesni elgsenos modeliai nei „normalių“ žmonių. Jie gali įvykdyti žmogžudystę arba kitokią piktadarybę, „nes tai natūralu gyvūnų gyvenime“. Casare Lombroso taip pat kruopščiai studijavo nusikaltėlių išvaizdą bandydamas išsiaiškinti, ar galima įžvelgti žmoguje buvusį ar būsimą nusikaltėlį. Tokie požymiai kaip nuožulni kakta, ilgos rankos ir atsikišęs apatinis žandikaulis dažnai buvo pasitelkiami kaip polinkio nusikalsti įrodymai. Panašių argumentų pasigirdo kalbant apie rasinę higieną. Jais buvo paremtas prievartinis sterilizavimas žmonių, kurių įnašas į genofondą buvo laikomas netinkamu.

Rudimentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organai tampa rudimentiniais, kai pakinta rūšies gyvenimo sąlygos ir jie tampa gyvybiškai nesvarbūs, arba kai juos pavaduoja kiti organai.

Rudimentiniai žmogaus organai:

  • Kirmėlinė atauga: Žolėdžiuose gyvūnuose tai akloji žarna, svarbi augalinio maisto (celiuliozės) virškinimui. Žmogaus virškinimo sistemoje ji neatlieka praktiškai jokios funkcijos, tad sunyko iki plono aklino vamzdelio. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ši atauga galbūt tik iš dalies dalyvauja žmogaus organizmo imuninės sistemos veikloje, tačiau ir tai iki galo nepatvirtinta. Retai, tačiau būna, kad šios ataugos žmogus neturi.
  • Uodegikaulis: Sunykusi uodega. Uodegos daugeliui žinduolių judant padeda išlaikyti pusiausvyrą. Vienintelė spėjama žmogaus uodegikaulio funkcija – sumažinti stuburui tenkantį smūgį sėdantis.
  • Protiniai dantys: Anksčiau svarbūs kramtyti kietą maistą. Dabar jų svarba labai sumažėjusi, dėl ko išauga pavėluotai, neretai ne visiškai susiformavę
  • Nedirbantys raumenys:
    • Toks yra raumuo po raktikauliu, einantis nuo pirmojo šonkaulio iki raktikaulio - jokių funkcijų jis neatlieka.
    • Delninis raumuo, jungiantis alkūnę su riešu, prarado sugebėjimą laikyti kybantį žmogų (karstytis lianomis). Chirurgai jį labai sėkmingai panaudoja plastinių operacijų metu. Beje, šio raumens neturi apie 12 proc. žmonių.
    • Daugelis žmonių dėl rudimentinių pėdos raumenų sugeba kojos pirštais sučiupti daiktus, o kartais net ir rašyti.
    • Žmogaus protėviai gebėjo judinti ausis, kad iš daugybės garsų pagautų pavojų reiškiančius ir suspėtų išsigelbėti pabėgdamas. Tam egzistavo išoriniai ausų raumenys. Kai kuriems žmonėms raumenys išliko ant odos prie ausies kriauklės viršūnės.
  • Nosies kaulai: Kai kurių mokslininkų manymu, jie rudimentas, tarnaujantis tam, kad sušildytų įkvepiamą orą. Tad jeigu jis būtų mažesnis, pavyzdžiui, kaip primatų, rečiau sirgtume ausų-nosies-gerklės ligomis.

Rudimentinės būna ir fiziologinės reakcijos. Pvz., rudimentine reakcija laikomas odos pašiurpimas tam tikrose emocinėse būsenose. Manoma, kad tai išlikusi gyvūnų plaukų pašiaušimo reakcija pavojaus akivaizdoje siekiant atrodyti didesniems ir taip atbaidyti priešą. Lygiai taip pat oda pašiurpsta atvėsus, bet statmenai pastatyti odos gyvplaukiai nepadeda sulaikyti šilumą.

Žmogaus rudimentai
Eil. Nr. Pavadinimas lietuvių k. Pavadinimas lotynų k. Pavadinimas anglų k. Paaiškinimas
1. Protinis dantis Dens serotinus Wisdom tooth Buvo svarbūs kramtant kietą maistą
2. Ausų raumenys Musculi aurium Auricular muscles Žmogus judino ausis tam, kad geriau girdėtų iš įvairių krypčių sklindančius garsus
3. Trečiasis vokas Palpebra tertia Third eyelid Saugojo akį nuo dulkių, purvo
4. Kirmėlinė atauga Appendix vermiformis Vermiform appendix Buvo celiuliozės daug turinčio augalinio maisto virškinimo organas.
5. Stuburgalis Coccyx Coccyx Sunykusi uodega.

Atavizmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip atavizmas pasitaiko XIII šonkaulis kakle arba juosmenyje. Taip pat pasitaiko tokių atavizmų kaip ypatingai didelis plaukuotumas, papildomi speneliai, uodega. Žmogui embriono stadijoje vystosi nedidelė uodega, tačiau paprastai po kurio laiko ji nustoja augusi ir ima nykti, o likę slanksteliai susilieja ir suformuoja stuburgalį. Tačiau jeigu genetinis šio proceso reguliavimas sutrinka, gimsta vaikų su daugiau ar mažiau išsivysčiusiomis uodegomis. Kartais uodegą sudaro tik oda ir riebalų audinys, o kartais ji turi slankstelius ir raumenis, todėl ją galima judinti.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]